Pirminė išeminio insulto pagalba

Kas dvi sekundes pasaulyje po vieną žmogų ištinka insultas, kas šešias sekundes kažkas nuo jo miršta. Smegenų insultas yra antra pagal dažnumą mirties priežasčių, vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių grupėje.

hjerneslag

Lietuvoje mirtingumas nuo smegenų insulto yra dvigubai didesnis negu Vakarų Europos šalyse. Manoma, jog kasmet Lietuvoje apie 20 tūkst. žmonių patiria insultą, o apie 3000 iš jų miršta. Deja, šie skaičiai nuolat vis didėja. Viena didžiausių problemų, susijusių su insultu – lydinti negalia ir su ja susijusios didžiulės slaugos ir reabilitacijos išlaidos. Teigiama, jog vidutiniškai vienam pacientui jos gali siekti 6000 eurų ir daugiau.

Nuo 2014 metų Lietuvoje įkurtas insultų klasteris – du yra Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Čia suteikiama būtina ekstrinė pagalba insultų atvejais per pirmąsias valandas. Tikimasi, jog tai sumažins mirtingumą nuo šios ligos bei negalią po ligos.

Kas yra insultas?

Insultas – tai ūmus neurologinis pažeidimas dėl kraujotakos sutrikimo tam tikroje galvos smegenų vietoje.

Išskiriami du pagrindiniai insulto tipai:

  • Išeminis insultas – jį sukelia tam tikrą smegenų vietą maitinančios kraujagyslės užsikimšimas.
  • Hemoraginis insultas – jis įvyksta staiga plyšus smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į aplinkinius audinius.

Išeminio insulto paplitimas siekia 87 proc., o hemoraginio – 13 proc., visų insulto atvejų.

Išeminį insultą sukelia:

  • trombas, kuris susidaro smegenų ar kaklo kraujagyslėse dėl aterosklerotinių sankaupų ar kitų arterijos ligų, pažeidžiančių jos vientisumą (cukrinis diabetas, hipertenzija ir kt.)
  • embolas, tas pats kraujo krešulys, kuris susiformuoja ne smegenyse, o kituose kūno vietose, dažniausiai širdyje (dėl širdies vožtuvų nesandarumo, širdies ritmo sutrikimų ir kt.).

Kaip diagnozuoti insultą?

Insulto diagnostikoje yra labai svarbus laikas. Išeminį insultą būtina diagnozuoti kuo greičiau, geriausiai per 3 valandas nuo simptomų pradžios arba per 4,5 valandas atrinktiems pacientams. Tai svarbu tam, kad būtų galima pradėti gydymą trombolizinais vaistais. Dažniausiai insultas užklumpa namuose ir tik pusė pacientų kviečiasi greitąją pagalbą. Neretai atsiradę simptomai „nurašomi“ kitoms ligoms – hipertenzijai, širdies ritmo sutrikimams ir kt. Tačiau pavėluotai pradėjus gydyti, didėja sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos.

Kada galima įtarti insultą?

Insulto požymiai kartais būna sunkiai pastebimi:

  • Staiga atsiradęs veido, rankos ar kojos silpnumas ar tirpimas, ypač vienos kūno pusės
  • Staiga atsiradęs sumišimas
  • Sutrikusi kalba ar jos supratimas
  • Staiga sutrikęs matymas viena ar abiem akimis
  • Staiga atsiradęs eisenos sutrikimas
  • Galvos svaigimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas
  • Staiga prasidėjęs galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus minėtiems simptomams pacientas ir jo šeimos nariai turi kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą (telefonu112).

Pagal Amerikos širdies asociacijos (AHA) 2010 metų pradinio gaivinimo ir skubios pagalbos rekomendacijas naudojama Cincinačio ikihospitalinė insulto skalė (CIIS). Insultas nustatomas remiantis trimis požymiais:

  • Veido paralyžius – paprašykite paciento nusišypsoti, iškišti liežuvį arba parodyti dantis . Patologija- jei viena veido pusė juda prasčiau arba nejuda visai.

ins

  • Rankos silpnumas – pacientas užsimerkęs ištiesia abi rankas ir laiko 10 sek. Patologija – viena ranka nejuda arba nusvyra.

insul2

  • Kalbos sutrikimas – paprašykite pasakyti „Lenk medį, kol jaunas“. Patologija – jei pacientas neaiškiai taria žodžius, vartoja netinkamus žodžius arba visai nekalba.

GMP komanda privalo įvertinti paciento visas gyvybines funkcijas, o jei deguonies įsotinimas mažesnis nei 94%, jam duodama kvėpuoti deguonies.

Įtarus insultą, pacientas gabenamas į ligoninę, kur suteikiama specializuota pagalba. Labai svarbu išsiaiškinti insulto simptomų pradžią, kada viskas prasidėjo, tai vadinama nuliniu tašku.

Laikas yra smegenys

Atvykus į ligoninę rekomenduojama laikytis šių laiko intervalų:

  • Per 10 minučių nuo paciento atvykimo jį turi apžiūrėti insulto komanda, skubios pagalbos skyriaus gydytojas, neurologas ar kitas specialistas ir paskirti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą.
  • Per 25 minutes nuo atvykimo insulto komanda turi įvertinti paciento neurologinę būklę ir per tą laiką turi būti atliktas galvos smegenų KT tyrimas.
  • Per 45 minutes nuo atvykimo KT tyrimas turi būti aprašytas.
  • Per 1 valandą nuo atvykimo į ligoninę ir per 3 valandas nuo insulto simptomų pradžios turi būti pradėta trombolizė.

Veiksmai ligoninėje

  • Įvertinamos gyvybinės funkcijos, jei deguonies įsotinimas mažiau 94% duodama kvėpuoti deguonies.
  • Punktuojama vena, įvedamas intraveninis kateteris, paimami kraujo tyrimai: bendras kraujo, krešumo rodikliai, glikemija bei kiti biochemiai.
  • Jei yra hipoglikemija, ją būtina koreguoti.
  • Įvertinama paciento neurologinė būklė.
  • Atliekamas KT tyrimas be intraveninio kontrastavimo. Išsiaiškinama, ar nėra hemoragijos smegenyse. Jei nustatoma hemoragija, pacientui trombolizės atlikti negalime, būtina neurologo ar neurochirurgo konsultacija.
  • Užrašykite pacientui EKG.
  • Apsvarstoma ar reikalingas šlapimo pūslės kateteris, įvedamas pagal reikalą.
  • Koreguojama hipertenzija, AKS neturėtų viršyti 185/110 mmHg, tačiau sistolinis neturėtų būti žemiau 140.

Trombolizė

Tai audinių plazminogeno aktyvatoriaus (tPA) suleidimas į veną, kuris ištirpdo susidariusius krešulius. Šiuo metu Lietuvoje naudojama Actilyse.

actilyse

Kai kuriais atvejais jei trombolizė negalima arba buvo neefektyvi, taikoma mechaninė trombektomija – mechaniniu būdu pašalinamas trombas arba embolas iš užsikimšusios kraujagyslės.

Kontraindikacijos trombolizei:

  • Buvusi ar šiuo metu atsiradusi hemoragija smegenyse.
  • Buvęs išeminis insultas 3 mėnesių laikotarpyje.
  • Smegenų auglys, galvos traumos buvusios 3 mėnesių laikotarpyje.
  • Per pastarąsias 7 dienas punktuota arterija neužspaudžiamoje vietoje.
  • Neseniau kaip prieš 3 savaites buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto
  • Žinomas kraujo krešumo sutrikimas.
  • Neseniau kaip prieš 2 savaites buvusi didelės apimties chirurginė operacija.
  • Labai didelis išeminis smegenų pažeidimas (daugiau nei vienas trečdalis pusrutulio).

Jei nuo insulto simptomų pradžios praėję 3-4,5 valandos, tuomet be aukščiau nurodytų kontraindikacijų, atsiranda papildomai kontraindikacijų tokių kaip: amžius virš  80 metų, antikoaguliantų vartojimas, buvęs insultas, diabetas, didelės apimties insultas.

Actilyses dozė pacientui paskaičiuojama pagal svorį – 0,9 mg/kg (neviršijant 90 mg) , 10 proc. šios dozės suleidžiama staigiai į veną (bolusu), o likusioji sulašinama per 60 min.

Slaugytojo veiksmai

  1. Įsitikinkite prieš trombolizę, jog visos intervencinės procedūros atliktos (venos punkcijos, šlapimo kateterio įvedimas ir kt.).
  2. Per pirmą trombolizės valandą sekite kas 15 minučių ar pacientas nekraujuoja, o po trombolizės dar 8 valandas, kas 15-30 minučių. Nedidelis pakraujavimas gali atsirasti dūrių vietose, tuomet uždėkite spaudžiamąjį tvarstį, gali šlapimas nusidažyti šiek tiek rožine spalva, jei buvo vestas šlapimo pūslės kateteris. Taip pat stebėkite, ar neatsirado vidinių kraujavimų – staigiai atsiradęs ūmus pilvo skausmas, tuštinimasis tamsiomis išmatomis, sąnarių skausmas, ryškiai kruvinas šlapimas.
  3. Nuolat sekite paciento AKS, jis neturėtų viršyti 185/110 mmHg.
  4. Fiksuokite paciento neurologinę būklę, pablogėjusi būklė gali signalizuoti apie intrakranialinį pakraujavimą.
  5. Per pirmas 24 valandas po trombolizės venkite intraveninių punkcijų, injekcijų į raumenis, zondo, šlapimo pūslės kateterio vedimo, jei tik įmanoma.
  6. Po 24 valandų pakartotinai atliekama galvos smegenų kompiuterinė tomografija, įvertinamas gydymo efektas, stebima, ar nėra hemoragijų smegenyse.

Insulto terminai

Afazija – prarastas gebėjimas komunikuoti dėl smegenų pakenkimo, dažniausiai atsirandantis dėl kairės pusės smegenų pakenkimo.

Apraksija – neurologinis sutrikimas, kai žmogus nesugeba atlikti jam įprastų judesių, kai jam liepiama. Žmogus suvokia, ko jo prašoma, tačiau fiziškai to atlikti negali.

Disartrija – neaiški kalba arba pavartojami ne tie žodžiai dėl raumenų silpnumo ar sutrikusios koordinacijos.

Disfagija – ryjimo sutrikimas dėl smegenų pakenkimo.

Hemiparezė – vienos kūno pusės silpnumas.

Hemiplegija – dalinis arba visiškas vienos kūno pusės paralyžius.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s