Periferiniai kateteriai. Kaip pasirinkti tinkamiausią?

kat

 4 iš 5 pacientų, kurie patenka į ligoninę, įvedami intraveniniai kateteriai visame pasaulyje. Toks procedūros paplitimas įrodo jos reikalingumą tiek gydant pacientus, tiek gelbstint jų gyvybes, tiek atliekant diagnostinius tyrimus. Deja, paklausus slaugytojų pagal kokius kriterijus parenkamas intraveninis kateteris pacientui, dauguma patyrusių slaugytojų atsako, jog tai lemia, tai kas yra skyriuje ar tuo metu po ranka, taip pat atsižvelgiant į paciento venų storį. Tad šiek tiek plačiau apie intraveninius kateterius ir kaip išsirinkti tinkamiausią.

Kaip atrodo intraveninis kateteris?

Periferinis intraveninis kateteris – tai kateteris, kuris įvedamas pacientui į periferinę veną skysčių, kraujo lašinimui ar vaistų suleidimui.

Intravenous_cannula_decription

Standartinis periferinį kateterį sudaro:

1a – kateterio kanulė

1b – kateterio sparneliai, už jų laikoma vedant kateterį, o taip pat jų pagalba kateteris fiksuojamas prie odos

1c – vožtuvėlis skirtas vaistų suleidimui ar praplovimui

1d – kateterio galas prie kurio tvirtinasi intraveninė linija

2 – kateterio adata arba styga, ji reikalinga tik įvedimui

3 – apsauginis kamštelis apsaugantis nuo įsidūrimo adata.

Kateterio spalviniai kodai ir ilgis 

Periferiniai intraveniniai kateteriai būna įvairiausių spalvų, kiekviena spalva žymi tam tikrą kateterio diametrą. Kuo didesnis diametro skaičius – tuo kateteris plonesnis ir atvirkščiai. Bendru sutarimu kateterio spalvos atitinka šiuos diametrus:

GELTONAS = 24G

MĖLYNAS = 22G

ROŽINIS = 20G

ŽALIAS = 18G

PILKAS = 16G

ORANŽINIS = 14G

Tad žalias kateteris, kurio diametras 18G, bus storesnis nei mėlyno, kurio diametras 22G.

Taip pat periferiniai kateteriai skiriasi vienas nuo kito ir savo ilgiu. Tos pačios spalvos kateteris gali būti skirtingo ilgio. Paprastai jų ilgis svyruoja nuo 30-50 mm.

Kaip pasirinkti tinkamiausią?

Prieš parenkant intraveninį kateterį pacientui, būtų puiku, jei slaugytojas tiksliai žinotų, kam pacientui reikalingas kateteris ir kuriam laikui. Jei žvelgtume į periferinio kateterio diametrus tik kaip į didesnius ir mažesnius, tuomet galime vadovautis štai tokia schema:

Mažesnio diametro (20-24G) kateterius naudokite:

  • Pediatriniams pacientams
  • Vaistų terapijai
  • Kai paciento venos smulkios ir sunkiai punktuojamos
  • Kai paciento būklė yra stabili

Didesnio diametro (14-20G) kateterius naudokite:

  • Suaugusiems pacientams
  • Chirurginių operacijų metu
  • Gerai matomos/palpuojamos venos
  • Pacientas gaivinamas

Kaip minėjau anksčiau parenkant intraveninį kateterį būtina atkreipti dėmesį ir į jo ilgį. Trumpesnio ilgio kateteriai (30-40 mm) tinka naudoti pediatriniams pacientams, suaugusiems – jei punktuojama vena plaštakoje arba venos yra smulkios ir trapios.

Ilgesni kateteriai (40-50 mm) tinka tiesioms, aiškiai matomoms/palpuojamoms venoms, venoms, kurios punktuojamos aukščiau plaštakos.

Taip pat verta žinoti, kad kuo ilgesnis kateteris pasirenkamas, tuo didesnis pasipriešinimas tenka lašinamiems vaistams ar tirpalams, tuo lėčiau jie sulaša. Jei vaistus ar tirpalus būtina lašinti didesniu greičiu, rinkitės didesnio diametro ir trumpesnį kateterį.

Periferinio kateterio pasirinkimas tam tikrais atvejais

  • Lašinami arba leidžiami antibiotikai – antibiotikų skyrimas per intraveninį kateterį didina flebito išsivystymo pavojų. Flebitas gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių – tai endotelio reakcija į vaistus dėl visiškai skirtingo vaistų pH bei osmoliariškumo kraujui, per ilgas kateterio buvimas venoje, flebitas būdingesnis tam tikrai grupei žmonių (sergantiems sepsiu). Taip pat flebito atsiradimas priklauso ir nuo skiriamo antibiotiko. Viena studija atskleidė, jog labiausiai flebitas būdingas pacientams, kurie per intraveninį kateterį gavo dicloxacillin‘ą ir erythromycin‘ą. Tuo tarpu benzylpenicillin‘as, cefuroxim‘as bei cloxacillin‘as laikomi vidutiniškai rizikingi flebito atsiradimui, o ampicillin‘as, imipenem‘as, clindamycin‘as, vancomycin‘as kaip mažai rizikingi. Buvo įrodyta, jog periferiniai kateteriai, pagaminti iš poliuretano, venoje išsilaiko ilgiau bei mažesnė flebito rizika, lyginant su kito tipo kateteriais.
  • Kraujo bei jo pakaitalų lašinimas – rekomendacijos kraujo ar trombocitų masės lašinimui pasirenkant periferinį kateterį yra gana plačios. Rekomenduojama rinktis periferinį kateterį nuo 16 iki 22 G. Tiesa, būtina žinoti, kad pasirinkus didesnio spindžio kateterį transfuzija vyks greičiau bei mažesnė hemolizės ar trombozės rizika, tačiau transfuzija bus skausmingesnė bei iškils flebito pavojus. Jei pasirinksim plonesnį kateterį, turėsim atvirštinį naudos ir rizikos rezultatą. Tad kiekvienu atveju reiktų atsižvelgti ir į konkrečią paciento būklę. Jei pacientas hemodinamiškai stabilus, jam reikalinga lašinti trombocitų masę dėl trombocitopenijos po chemoterapijos, galime tai atlikti ir per 22 G kateterį, įvestam į plaštakos veną. Tačiau jei pacientui yra nestabili krūtinės angina ir anemija, jam gresia skilvelių virpėjimas ar kita pavojinga aritmija, eritrocitų masės lašinimui reiktų rinktis 16 ar 18G kateterį, įvestą storoje venoje dilbyje.
  • Pacientas gaivinamas – jei gaivinamam pacientui reikalinga masyvi skysčių infuzija, tai būtina įvesti mažiausiai vieną storesį periferinį kateterį – 14 ar 16G arba du mažesnius 18 ar 20G dviejose skirtingose venose. Dažniausiai šie kateteriai „tarnauja“ tik laikinai, kol bus įvestas centrinės venos kateteris.
  • Pacientas operuojamas – daugybė studijų atskleidė, jog įvesti periferiniai kateteriai operacijų metu daugiau nei pusei pacientų sukėlė flebitą. Manoma, kad tam įtakos turi skubėjimas operacijų metu, įgūdžių trūkumas, grubi atlikimo technika. Jei kateteris prastai pritvirtinamas, jei naudojamas teflon tipo kateteris, o ne poliuretano, tuomet didėja tromboflebito išsivystymo rizika.

Taip pat pastebėta, jog tromboflebito rizika didėja, jei naudojamas tas pats periferinis kateteris operacijos metu ir po jos. Tad operuojamiems pacientams patariama prieš operaciją įvesti du intraveninius kateterius 14,16 ar 18G skersmens, kurių vienas bus naudojamas operacinėje, o kitas po operacijos. Idealu, jei kateteris būtų poliuretano. Nestabiliems pacientams geriausia punktuoti centrinę veną.

  • Pacientas, sergantis širdies ir kraujagyslių ligomis – pacientams, kurie serga nestabilia krūtinės angina ar yra ištikti ūmaus miokardo infarkto, skiriama nemažai intraveninių vaistų, skysčių, gali prireikti transfuzijos. Dažnai jiems atliekama angioplastinė procedūra, o kartais prireikia ir skubios širdies operacijos. Tad šiems pacientams prireiks mažiausiai vieno didesnio – 18 ar 20G skersmens periferinio kateterio stambioje venoje. Taip pat būtina apsvarstyti centrinės venos reikalingumą.

Centrinės venos kateterio prireiks, jei pacientui bus lašinami vazopresoriai – dopaminas, epinefrinas ar norepinefrinas. Šių vaistų lašinimas per periferinį kateterį net 68 % pacientų sukelia infiltraciją – tai nekrozė, odos atsisluoksniavimas, odos spalvos pasikeitimas ir galūnės gangrena. Jei vis dėlto naudojama periferinė vena šių vaistų lašinimui, rekomenduojama rinktis kuo plonesnį periferinį kateterį, vengti puktuoti plaštakos ar alkūnės linkio venas, kas valandą stebėti punkcijos vietą.

Jei pacientui numatyta angioplastika ar kitokia intervencinė procedūra, įveskite pacienui 16, 18 ar 20G skersmens periferinį kateterį.

Kaip įvesti intraveninį kateterį?

Pirmiausia pasirenkama tinkama vena. Reikėtų vengti punktuoti veną per sulenkimą, jei įmanoma nepunktuoti dominuojančios rankos, ten kur buvo operuota ar sužeista, yra infekcijos židinių, odos pažeidimų ir kiek įmanoma vengti punktuoti kojų venas. Didžiausios periferinės venos yra randamos dilbio srityje, tačiau jas lengviau užčiuopti nei pamatyti. Plaštakos venos yra geriau matomos, tačiau jos plonesnės, labiau vingiuotos ir trapesnės.

Prieš procedūrą slaugytojas privalo nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, pasiruošti visas priemones, patikrinti visų priemonių galiojimo laikus. Venų prisipildymas pagerėja uždėjus šilumą ant rankos ar panaudojant gravitacijos jėgą – t.y. kiek įmanoma žemiau nuleidžiant paciento galūnę. Dezinfekuokite būsimą punkcijos vietą, pakartotinai po  nuvalymo nebepalpuokite venos. 10-15 cm virš būsimos punkcijos vietos uždėkite timpą („žgutą“), apsimaukite pirštines ir pasiimkite patogiai periferinio kateterio kanulę. Įsitikinkite, jog kanulės adata yra pjūviu į viršų, tai sumažina odos bei venos traumos tikimybę. Laisvos rankos pirštais prispauskite odą virš punktuojamos venos. Oda bus įtempta, geriau matysite veną bei neleisit jai „bėgioti“.

Kanule pradurkite odą, o paskui veną, 10-45 laipsnių kampu, priklausomai nuo venos gylio. Kuo vena giliau, tuo dūrio kampas didesnis. Tęskite, kol kanulėje pasirodys kraujas. Jam pasirodžius, sumažinkite dūrio kampą, kanulė turi eiti beveik lygiagrečiai su oda ir veskite gilyn dar 2mm. Toks gylys užtikrina, kad ir kanulė ir styga pasieks veną.

O toliau po truputį atitraukite stygą, o kateterio kanulę stumkite gilyn į veną, kai tik kanulėje antrą kartą pasirodo kraujas, vadinasi esate venoje. Atleiskite timpą, ant kateterio kanulės užsukite kamštuką ar trijų dalių „kraniuką“. Stygą išmeskite į konteinerį, skirtą aštriems daiktams. Pritvirtinkite kateterį pleistru, užrašykite įvedimo datą ir laiką. Kateterį praplaukite 2-5 ml fiziologiniu tirpalu. Kateteris turėtų būti apžiūrimas kartą dienoje ar kiekvienos pamainos metu. Kateteris venoje dažniausiai laikomas ne ilgiau kaip 72 val, tačiau jei anksčiau atsirado didesnis nei 4 mm paraudimas, sukietėjimas aplink veną, jis ištraukiamas nedelsiant. Jei matomi pūliai ar kitos išskyros, rekomenduojama tokį kateterį „pasėti“ – atlikti mikrobiologinį tyrimą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s