Kas yra slaugos procesas?

Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai  sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos studentams slaugos procesas padeda mokymosi metų įgytas žinias integruoti praktikoje, skatina savarankiškai mąstyti bei priimti sprendimus.

Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai. Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas -rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. slaugymą apibūdino kaip procesą.

Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson – tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas. Tai profesionalios slaugos praktikos pagrindas, padedantis slaugytojams priimti tinkamus sprendimus bei spręsti iškilusias problemas kasdieninėje praktikoje ir įvairiose situacijose.

 Šį procesą sudaro penkios fazės:

  • Vertinimas
  • Diagnozė
  • Planavimas
  • Atlikimas
  • Įvertinimas.

Alfaro-LeFevre trumpai apibūdina kiekvieną šių fazių sekančiai:

Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas. Taip pat vertinamas paciento gyvybinis potencialas.

Diagnozė ( Problemos identifikacija ): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas. O taip pat įvertinamos paciento stipriosios pusės, tam kad būtų sudarytas efektyvus planas.

Planavimas: jo metu atliekami keturi žingsneliai:

  • Nustatykite prioritetus: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams? Kuriai problemai reikalingas multidisciplininis požiūris?
  • Suformuokite tikslus (rezultatus), kurių tikitės: apibūdinkite tiksliai ko jūs tikitės iš paciento ar kliento bei nurodykite laiko terminą iki kada bus pasiektas tikslas.
  • Nuspręskite, kokios intervencijos bus reikalingos: kokios intervencijos (slaugytojo veiksmai ) reikalingi norint pasiekti tikslą.
  • Slaugos plano užrašymas: apgalvokite, kokį slaugos planą rašysite – individualų ar standartinį, kuris planas labiau atspindės jūsų paciento specifinę situaciją.

Atlikimas: pradedamas vykdyti sudarytas planas, tačiau vykdant slaugos veiksmus, pacientas stebimas ir toliau – ar nepasikeitė jo būklė, gal atsirado naujų problemų, gal nutiko kažkas, dėl ko reikėtų keisti sudarytą slaugos planą.

  • Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Nėra būtina laukti nustatytos datos rezultatų vertinimui, jei matote, kad vyksta kažkas ne taip, keiskite šiandien, jei to reikia.
  • Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams? Apsvarstykite, kaip visa tai aprašysite, iliustruosite slaugos plane.

Įvertinimas

Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Kodėl planas efektyvus? Ką buvo galima padaryti kitaip?

Paskutinis įvertinimo etapas, susijęs su visais prieš tai buvusiais etapais bei apima viso slaugos plano įvertinimą, tam, kad būtų galima įvertinta, ar tikslai pasiekti tinkamai bei efektyviai.

Slaugos procesas – tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas – mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomeys, o vėliau įžvelgiamos problemos. J. M. Wilkinson teigia, jog slaugytojams reikalingos tiek kognityvinės žinios darbe, tiek intelektualinės žinios slaugos procese – kūrybingas ir kritiškas mąstymas, problemos sprendimas bei sprendimo priėmimas.

Šaltinis:

“Critical thinking in nursing process and education”, Belgin YILDIRIMB, Şükran ÖZKAHRAMAN, International Journal of Humanities and Social Science Vol. 1 No. 13 [Special Issue – September 2011]

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s