TEIGIAMAS POŽIŪRIS MEDICINOJE

Kartą gyveno turtingas ūkininkas ir turėjo arklį. Vieną dieną arklys pabėgo. Kaimynai puolė ūkininką guosti, o šis teatsakė: „galbūt ir reikia mane paguosti“.

Po kelių dienų arklys grįžo į ūkį, kartu parsivesdamas du laukinius arklius. Kaimynai ėmė šnekėtis, jog jam sekasi. Ūkininkas atsikirto: „galbūt“.

Po kelių savaičių ūkininko sūnus bejodinėdamas arkliu susilaužė koją. Kaimynai ūkininką užjautė. Ir vėl jis atsakė: „galbūt ir reikia mane užjausti“.

Tą patį mėnesį į kaimą atvažiavo pareigūnai, šaukiantys jaunuolius į karinę tarnybą. Ūkininkas žiūrėjo kaip kaimynų sūnūs renkami, tuo tarpu jo paties sūnų nuo tarnybos atleido dėl sulaužytos kojos.

Kinų dao pasakojimas

Arklio praradimas, kojos susilaužymas yra paprasti įvykiai. Kokią reikšmę mes jiems suteiksime priklauso nuo mūsų kultūros ir individualaus auklėjimo, tai yra mūsų pažiūrų sistema, kuri leidžia įvertinti kiekvieną situaciją savaip. Anksčiau paminėtoje istorijoje matėme, jog keičiantis požiūriams, keitėsi nelaimingų atsitikimų interpretacijos. Keisdami savo požiūrį, mes keičiame patyrimo reikšmę.

Tapę sveikatos priežiūros specialistais, mes įgijome naujos patirties somatinių reiškinių suvokime. Šios žinios tapo mūsų kultūros ir auklėjimo dalimi. Tai suteikia galimybę vertinti pacientus. Kartais mūsų ir pacientų požiūriai labai skiriasi. Mes tampame tais pačiais ūkininkais ir kaimynais – įvykius regintys iš skirtingų perspektyvų.

saul1

Skausmas gali būti ligos signalas ar sveikos nervų sistemos požymis. Karščiavimas gali reikšti ligą arba natūralią organizmo kovą su liga. Rūkymas gali būti interpretuojams kaip atsipalaidavimo priemonė arba kaip savo organizmo nuodijimas kancerogeninėmis medžiagomis. Kosulys gali būti suprantamas kaip persišaldymo simptomas arba kaip apsauginis organizmo refleksas. Aukštas kraujospūdis gali tapti kažkuo, kas paveldima arba tuo, ką būtina kontroliuoti. Susieję savo žinias su patirtimi, mes galime padėti pacientams įvykius suvokti iš kitos perspektyvos, kitu aspektu.

Pacientas, sergantis plaučių uždegimu, vengia kosėti, nes tai, jo nuomone, nemandagu. Kitas pacientas užspringsta maistu, slaugytojas prašo jo atsisėsti ir kosėti. Pacientas atsako: „jokiu būdu“. Slaugytojas stengiasi perorientuoti paciento mąstymą, teigdamas, jog kartais kosulys yra būtinas.

Kitam pacientui nustatomas cukrinis diabetas, tačiau jam visiškai neįdomi naujoji dieta. Pacientas neatlyžta: „tai tik nedidelė cukraus problema“. Slaugytojas peržiūri šio paciento šeimos istoriją. Kai kurie šeimos nariai taip pat serga arba sirgo cukriniu diabetu. Kai pacientas smulkiai papasakoja jo šeimą kamuojančias sveikatos problemas, slaugytojas paaiškina, kaip šių problemų būtų galima išvengti dietos pagalba.

Požiūrio pakeitimo tikslas yra sukurti tokią pažiūrų sistemą, kuri būtų nukreipta į trokštamus rezultatus, kurie būtų priešingybė esamai problemai. Žmogaus atsakas į įvykius iš tikrųjų labai priklauso nuo tų įvykių interpretacijos. Požiūrio keitimas pakeičia interpretacijas.

Požiūrio į patirtį pakeitimas 

Žmonės yra „reikšmių kūrėjai“. Skirtingai negu gyvūnai, kurie turi užprogramuotas instrukcijas – instinktus, mes konstruojame reikšmes, siedami tam tikrus įvykius tarpusavyje. Reikšmė – tai produktas, gautas sąveikaujant protui su pasauliu. Tai sukuria pažiūrų sistemas arba vidines prielaidas apie pasaulį. Šiuose rėmuose veikia mąstymas, jausmai, veiksmai ir juslės.

Vieno tyrimo metu buvo siekiama sumažinti priešmenstruacinio sindromo sukeliamus negalavimus, keičiant neigiamą požiūrį į menstruacijas. Moterys lankė dviejų valandų užsiėmimus keturis mėnesius, o taip pat atlikinėjo paskirtus namų darbus. Užsiėmimų tikslas buvo pakeisti neigiamą nusistatymą į menstruacinį ciklą. Klasėse buvo diskutuojama apie kultūrinius požiūrius į menstruacinį ciklą, pabrėžiama judėjimo svarba bei mityba, sporto reikšmė. Namuose moterys rašė dienoraščius, pažymėdamos pozityvius pokyčius.

Po keturių mėnesių apklausus eksperimentinę grupę, paaiškėjo, jog žymiai sumažėjo negalavimų prieš menstruacijas. Vienos teigė, jog tuo metu ypač norėjosi pabūti vienoms ir paverkti, kitos teigė, jog užmiršti negalavimus padėjo kūryba, mankšta. Tad simptomai išliko tie patys, tačiau jiems buvo suteikta kita reikšmė.

Dauguma mūsų pacientų serga ligomis, kurias būtina gydyti ir keisti gyvenimo būdą. Būdami sveikatos priežiūros specialistais mes gydome ligas ir mokome pacientus prisitaikyti prie ligos keičiant jų požiūrį.

Reikšmės transformacija

Keičiant požiūrį patirtis įgyja kitą reikšmę. Patirtis vis dar egzistuoja, bet jos reikšmė kita. Tai vadinama turinio pakeitimu. Mus supa daugybė turinių. Vaiko gimimas gali būti suprantamas kaip džiugus įvykis arba dar viena burna prie stalo. Nesvarbu, kaip mes tai vertinsim, vistiek pats faktas nesikeičia – vaikas gimė. Vėžys gali būti suvokiamas kaip kūną žalojantis veiksnys arba kaip būdas sulėtinti gyvenimo tempą ir skirti daugiau laiko draugams ir šeimai. Bet tai vis tas pats vėžys. Menopauzė – tai reprodukcijos pabaiga arba naujo gyvenimo etapo pradžia. Bet tai vis tiek menopauzė.

Kito tyrimo metu buvo tiriamas pacientų gebėjimas surasti lėtinės ligos reikšmę. Nustatyta, jog tie pacientai, kurie savo ligoje įžvelgė tik neigiamus aspektus buvo būdingas neprisitaikymo elgesys – jie vis dar ieškojo stebuklingo vaisto arba atpirkimo ožio savo nepasitenkinimui išreikšti. Pacientai, neigiantys savo ligą, buvo apimti beprasmybės jausmo, nenorėjo gyventi įprastinio gyvenimo. Tuo tarpu pacientai, suradę savo ligos pozityvių reikšmių, prisiėmė atsakomybę už tai, kas su jais nutiko. Jie surado simbolinių ligos reikšmių, kurios pakeitė požiūrį į ligą ir gyvenimą. Tai padėjo lengviau adaptuotis gyvenime ir valdyti lėtinę ligą.

saule

Vienas iš reikšmės keitimo būdų yra kognityvinis lyginimas: „aš sergu, tačiau yra daugybė žmonių, kuriems yra dar blogiau“. Slaugytojai gali skatinti pacientus keisti požiūrį į ligą, siūlant palyginti save su kitais pacientais. Kitas būdas keisti neigiamą požiūrį į ligą – supažindinti pacientus su žmonėmis, turinčiais panašias sveikatos problemas ir sugebančiais efektyviai gyventi. Slaugytojai galėtų suteikti informacijos apie esančias draugijas, paramos grupes, prisiminti įžymybes, sergančias ta pačia liga.

Kur toks elgesys reikalingas

Kitas kelias keisti požiūrį – tai žvelgti į tam tikrą elgesį ar įvykį tokiu aspektu, kuriame jis būtų vertybė. Ūkininko sūnaus atveju, lūžusi koja yra didžiulis nepatogumas, tačiau vengiant karinės tarnybos, lūžusi koja tampa vertybe. Kosėjimas teatre veikia trikdančiai. Kosulys po operacijos yra skatinamas. Šaukti ant viršininko mes nedrįstame. Futbolo aikštelėje šaukdami palaikome savo komandą. Kiekvienas elgesys tam tikrame kontekste yra tinkamas.

Vienas būdas pakeisti tam tikro įvykio kontekstą – ieškoti kitų žodžių jį apibūdinti. Pavyzdžiui, turintis antsvorio pacientas gali būti vidutiniškai nutukęs arba atrodyti tarsi iš Rubenso paveikslų. Kiti žodžiai keičia patirties interpretacijas.

Sveikatos priežiūrą nuolatos lydi chaosas, o pakeisti netinkamą pacientų elgesį yra tikras iššūkis. Visada lengviausia yra nekreipti dėmesio arba vengti tų pacientų, kurie šaukia, keistai elgiasi arba yra visiškai nesukalbami. Efektyviausias būdas pakeisti tokį elgesį yra atskirti nepageidaujamą elgesį nuo to elgesio priežasių.

1963 m. pasirodė filmas slaugytojams „Poniai Reynolds reikia slaugytojo“. 38 min. filmas buvo paremtas tikros pacientės istorija, sergančia Giuljano – Bare sindromu ir reikalaujančia daugiau nei septynių valandų slaugos dienoje. Ponia buvo nepakenčiama. Ji nuolat reikalavo dėmesio ir plūdo personalą. Jos vyras nuolat buvo šalia ir žmonos skundus perduodavo įvairioms institucijoms. Slaugančio personalo ir Reynoldsų nepasitenkinimas ir baimė vis augo.

Šio filmo tikslas buvo pažvelgti į ponią kaip į visumą, o ne tik kaip į kūną, reikalaujantį priežiūros. Personalas suprato, jog moteris bijo mirties, o vyras jaučiasi bejėgiu, todėl buvo nutarta jį įtraukti į žmonos slaugą. Vyras išmoko išsiurbti gleives, ėmė pats ją maitinti. Galiausia ponia tapo kantria paciente, reikalaujančia šiek tiek daugiau nei valandos slaugos.

Požiūrio formulavimas

Norman Cousin, parašęs „Ligos anatomija paciento akimis:gydymo ir sveikimo atsiminimai“ tapo žinomas dėl teigiamo savo požiūrio į ligą. Sirgdamas ankiloziniu spondiloartritu, reumatu jis „gydė save“ žiūrėdamas komedijas. Cousin optimizmas atsiskleidė pirmą kartą sulaukus dešimties metų, kai per klaidą jam buvo diagnozuota tuberkuliozė. Sanatorijoje berniukas susivienijo su grupe pacientų, tikinčių, jog šią ligą pavyks įveikti. Grupės nariai tapo gerais draugais, užsiėmė įvairiomis veiklomis ir neturėjo nieko bendro su tais, kurie buvo nusiteikę mirti. Cousin su grupe stengėsi savo pusėn patraukti ir naujai atvykusius pacientus. Jis pastebėjo, jog dauguma jo grupės narių pasveiko, tai parodė kokia yra stipri optimizmo ir proto galia. Taip jis pradėjo savo gyvenime teigiamą pažiūrų sistemos formulavimą.

1983 metais Cousin ištiko širdies infarktas lydimas širdies nepakankamumo. Gydytojai dirbę su Cousin išskyrė penkis faktorius, kurie suformavo jo teigiamą terapeutinę aplinką:

  • Humoras ir linksmumas.
  • Veide nesimatė panikos, liūdesio.
  • Pasitikėjimas savo kūno galimybėmis bei jų panaudojimas.
  • Visiškas atsakomybės už savo pasveikimą prisiėmimas bei bendradarbiavimas su gydytojais.
  • Susikoncentravimas ties reikšmingais tikslais, kurie suteikia prasmę kovoti ir gyventi.

Ši Cousin pažiūrų sistema skatino pasveikimą. Mūsų pacientai dažnai nenori keisti savo pažiūrų. Juos apleidžia šeimos nariai, draugai. Šie žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi taip, lyg viskas būtų blogai. Visi juos apleido, užmiršo, tad ima dėmesio reikalauti iš personalo. Juos mes vadiname problemiškais pacientais, tačiau jie yra pacientai su problemiška pažiūrų sistema.

Kaip buvo minėta anksčiau, pažiūrų keitimo tikslas yra sukurti tokią pažiūrų sistemą, kuri būtų orientuota į norimą tikslą priešingą problemai. Tai nereiškia, kad pacientas turi tapti optimistu, teigiančiu, jog viskas yra nuostabu. Ūkininkas istorijoje praranda arklį, išgelbsti sūnų, tačiau visada lieka budrus. Istorija nesibaigia ties vienu įvykiu. Tas pats yra ir su mūsų pacientais, kol vienas paciento etapas yra pasibaigęs, skatinkime teigiamai pažvelgti į tai kas įvyko, suteikime pacientams saugumo, pasitikėjimo, autonomijos.

Slaugytojų pažiūrų sistema

Požiūrio keitimas įgalina pacientus teigiamai žvelgti į tai, kas su jais atsitiko, tačiau dažnai slaugytojams tai padaryti yra sunku dėl neigiamo požiūrio į pacientą ir kitus įvykius. Štai slaugytojas slaugo smurtą patyrusią moterį. Auka vėliau prisipažįsta, jog tiek susidūrimas su smurtautoju, tiek su slaugytoju atrodo kaip persekiojimas. Moteris jautė, jog slaugytojas buvo labai abejingas ir vengė jos. Tokią situaciją išprovokavo mitai ir baimės, susijusios su smurtavimu. Kai kurie žmonės vis dar tiki, jog jei moteris nepalieka smurtaujančio vyro, vadinasi, jai tai patinka. Kiti teigia, jog tai kas vyksta už uždarų durų, ne mano reikalas.

Mes kaip slaugytojai turime suteikti pacientams paramos, šilumos, pripažinimo, pagarbos jų autonomijai. Mes negalime vadovautis sustabarėjusia pažiūrų sistema, mes turime ją keisti. Žvelkime į smurtą patyrusias moteris kaip į pacientus, sergančius lėtinėmis ligomis, o ne kaip į kažkokią užslėptą kažkieno paslaptį.

Požiūrio keitimas suteikia galimybę pažvelgti į pacientus kitu aspektu, kitaip įvertinti jų poelgius. Žvelgdami į pacientus kitoje šviesoje, atrasime naujų būdų spręsti jų problemoms, o tai suteiks mums naujos patirties.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s