VYRŲ VIDUTINIO AMŽIAUS YPATUMAI

Dauguma slaugytojų – moterys, tad nenuostabu, jog moters fiziologija bei su amžiumi vykstantys jos organizmo pakitimai daugiau ar mažiau mums yra žinomi. O kaip su vyrais, ar viską žinome apie tai, kas vyksta jų organizme didėjant metų naštai?

 Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė svyruoja nuo 64 iki 76 metų, žvelgiant chronologiniškai 32-38 metai yra vyrų viduramžis. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo individo, bendruomenės, kurioje gyvena, rasės. Kitas vidutinio amžiaus apibūdinimas siejamas su vidiniais ir išoriniais pokyčiais, vykstančiais tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Šiuo atveju, vyrų vidutinis amžius pasiekiamas sulaukus 40-60 metų.

Tyrimai parodė, jog dauguma vyrų nejaučia vidutinio amžiaus krizės. O be to vidutinį amžių geriau vadinti pereinamuoju laikotarpiu, nei krize. Šiuo laikotarpiu neretai vyrus ima kankinti įvairios ligos, atsiranda nežymūs seksualiniai pokyčiai, kinta vaidmenys šeimoje ir darbe, tačiau dauguma prie to prisitaiko.

Psichologinė raida vidutiniame amžiuje

 

Prieš keturiasdešimt metų psichologas Erik Erikson pristatė revoliucinę idėją, jog psichologinis augimas vyksta visą žmogaus gyvenimą. Pasak Erikson, vidutiniame amžiuje svarbiausia yra vadovauti jaunesniajai kartai. Tai realizuojama būnant tėvais arba sukuriant ką nors joms vertingo. Psichologas tai pavadino produktyvumu. Šiuo laikotarpiu būtina kuo nors rūpintis bei įsipareigoti. Vyrai, nepasiekę produktyvumo, grįžta į ankstesnį vystymosi stadiją ir ima nuolaidžiauti savo silpnybėms, atsiranda tuštuma, jie jaučiasi nelaimingi, nepateisinę savo lūkesčių.

Psichiatras Stephen Bergman nustatė, jog vyriškos lyties atstovams artumas su mama reikalingas žymiai ilgesnį laikotarpį, nei buvo manyta iki šiol. Mama yra pirmasis berniukų meilės objektas. Tradicinės psichologinės vystymosi teorijos pabrėžia, jog vyrams reikalingas atsiskyrimas bei individualizacija kuo anksčiau, tam, kad jie galėtų vystyti savąjį „aš“ bei taptų asmenybėmis. Bergman pažymi, jog atsiskyrimo svarba perdėtai pabrėžiama šiose teorijose. Dažnai tikimasi, jog maži berniukai taps nepriklausomi nuo motinų labai anksti, tačiau per daug ankstyvas atsiskyrimas nuo mamos vėliau gali kelti problemų santykiuose su moterimis.

Daugumai berniukų pabrėžtinai aiškinama, ką jie turi sugebėti. Užaugę, jie jaučiasi nepatogiai reikšdami savo jausmus, nes tai ne vyriška. Tačiau kartais suteikiama meilė, dėmesys vaikystėje vyrų yra vertinama kaip pasiekimas, o ne individualizacija. Tam tikru aspektu, populiarioji vyriškumo kultūra užkerta kelią vyrams reikšti savo emocijas. Vyriškumas siejamas su laimėjimais, rizikingu elgesiu, emociniu stoicizmu ir feminizmo neigimu. Vyro vaidmuo šeimoje apsiriboja tiekėjo ir gynėjo pareigomis. Vyrams sunku reikšti savo jausmus. Jie įpratę juos slėpti, parodoma tik agresija ir pyktis. Išreikšti sielvartą, liūdesį ar bejėgiškumą daugeliui vyrų atrodo žeminantis dalykas, todėl nuo to susilaikoma. Nepaisant ankstyvos vyrų socializacijos, vyrams, kaip ir moterims būtina reikšti savo jausmus.

Vidutinio amžiaus vyro sveikata ir elgsena

 

Vidutiniame amžiuje neretai vyrai prastai maitinasi, rūko, rizikuoja, apsileidžia fiziškai. Toks gyvenimo būdas anksčiau ar vėliau pasiima sau duoklę. Vyrai nelinkę skųstis, todėl dažnai ignoruoja skausmą, nekreipia dėmesio į įvairius kūno negalavimus. Nenuostabu, jog jie žymiai mažiau praleidžia laiko vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus, nei moterys.

Vidutinio amžiaus vyrai turi mažiau galimybių susižaloti palyginus su jaunesnio amžiaus vyriškos giminės atstovais, tačiau visada įvairaus amžiaus vyrai bus didesnėje rizikoje nei moterys. Vyrai dažniau patiria galvos, nugaros smegenų traumas, susižeidžia šaunamuoju ginklu, dvigubai daugiau jų žūsta autoavarijose. Tokie rizikingi poelgiai siejami su vyriškumo idealu.

Persivalgymas, rūkymas vyrams dažnai tarnauja kaip nervus raminančios priemonės. Rūkymas vienas dažniausių faktorių, išprovokuojančių ligas bei mirtį. Metus rūkyti pagerėja sveikata, sumažėja mirtingumo rodikliai.

Kita problema – nutukimas. Net turintiems nedidelį antsvorį didėja tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje skatina aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Aukštas kraujospūdis gali „prišaukti“ miokardo infarktą, smegenų insultą, o tai dvigubai dažniau nutinka turintiems viršsvorį. Nereiktų pamiršti, jog sulaukus 45 metų, vyrams dar labiau išauga rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vėžio išsivystymo tikimybė taip pat didėja, didėjant kūno svoriui. Be to, didesnio svorio žmonės dažniau serga sąnarių ligomis. Neretai tokius vyrus kankina ir psichologinės problemos, blogėja gyvenimo kokybė.

Kai kurie žmonės yra linkę nutukti, tai užkoduota genuose arba jų yra lėta medžiagų apykaita. Tačiau kad ir kaip būtų sunku, valgymo įpročius bei fizinį aktyvumą galima pakeisti. Pirmasis žingsnis yra, pripažinti, jog viršsvorio problema egzistuoja. Idealų kūno svorį galima sužinoti apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). Kūno masės indeksas yra matematinis ūgio ir svorio santykis, kuris gali būti siejamas su kūno struktūra (arba kūno riebalų procentu) bei rizika susirgti. Jis apskaičiuojamas kūno masę kg padalijus iš ūgio m pakėlus kvadratu, t. y. kg/m2. Žmonės, kurių KMI yra nuo 25 iki 29.9 paprastai turi antsvorį, jei KMI yra 30 ir daugiau, tai laikoma nutukimu.

Liemens apimtis yra apytikslis rodiklis, nusakantis ar turite viršsvorį. Tačiau manoma, jog jei vyro liemens apimtis daugiau nei vienas metras, jis turi viršsvorį. Didelis riebalų susikaupimas liemens srityje ypač didina riziką susirgti širdies ligomis.

Kūno svoris taip pat priklauso nuo valgymo įpročių. Žmogus turėtų suvokti sotumo jausmą ir žinoti kada, kokiomis aplinkybėmis ir kaip dažnai valgoma. Kai kurie ima rašyti valgymo dienoraštį, fiksuojantį ryšį tarp nuotaikos ir valgymo įpročių. Emocijos, susijusios su valgymu yra labai individualios. Psichologines/emocines problemas gali padėti išspręsti psichoterapija.

Išgėrinėjimo problema taip pat dažnesnė vyrams nei moterims. Psichologiniai, biologiniai bei socialiniai faktoriai dažnai tampa alkoholinės priklausomybės priežastimis bei sukelia rimtas ligas. Vyrams alkoholis dažnai tampa socialiai priimtinu būdu įveikti emocijas. Tai ne tik sukelia sumaištį asmeniniuose santykiuose, bet ir žaloja kiekvieną organo ląstelę. Viena dažniausių ligų, atsirandančių dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, yra kepenų ligos.

Kita tragiška vyrų elgsena – savižudybė. Moterys dažniau serga depresija, tačiau vyrų nusižudo keturis kartus daugiau. Dabartiniai duomenys teigia, jog vyrų, sergančių depresija, yra žymiai daugiau nei manyta iki šiol. Vyrai linkę slėpti savo liūdesį, nerimą, o tai maskuojama pykčiu, susierzinimu, vartojamas alkoholis, narkotikai.

Testosteronas ir vidutinio amžiaus vyras

 

Populiarus terminas „vyrų menopauzė“ yra neteisingas. Testosterono mažėjimas yra palaipsninis procesas, vykstantis iki gilios senatvės. Skirtingai nuo moterų, dauguma vyrų, sulaukę 80-90 metų, vis dar turi pakankamai testosterono ir gali tapti tėvais.

Testosteronas vyrams yra gyvybiškai svarbus hormonas. Jis lemia vyrų raumenų masę, plaukuotumą, libido, erekciją bei spermos gamybą. Paauglystėje, storėjant balso stygom, balsas žemėja, o tai taip pat yra testosterono pasekmė. Jis net gi įtakoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Vyriška agresija taip pat susijusi su šiuo hormonu.

Testosteronas gaminasi sėklidėse. Procesas prasideda smegenyse. Hipotalamas (pagumburis) gamina gonadotropinį-skatinantį hormoną (GnRH), kuris stimuliuoja priekinę hipofizės (pasmegeninės liaukos) dalį, kur gaminasi gonadotropiniai hormonai – folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH). LH iššaukia testosterono gamybą, o FSH kartu su testosteronu vyro organizme skatina sėkliniuose latakėliuose vykstančią spermos gamybą. Daugiausia testosterono būna apie 20 metus, o apie 40 metus jo kiekis ima mažėti.

Testosteronas kaip vaistas vartojamas gydant tokias retas ligas kaip hipofizės vėžį bei jo infekcijas, Klainferterio sindromą. Šiuo metu JAV vis daugiau vyrų vartoja testosteroną kaip papildą – jo susileidžiama arba klijuojami testosterono pleistrai. Teigiama, jog tuomet vyrai jaučiasi aktyvesni bei jaunesni. Šio hormono ilgo vartojimo pasekmės nežinomos, tačiau manoma, jog didėja rizika susirgti prostatos vėžiu, kepenų ligomis, gali sutrikti cholesterolio apykaita, padidėjus raudonųjų kraujo ląstelių kiekiui (policitemija), gali ištikti smegenų insultas.

Erekcijos sutrikimai vidutiniame amžiuje

 

35 proc. vyrų nuo 40 iki 70 metų kenčia nuo įvairaus sunkumo erekcijos sutrikimų. Nors erekcijos sutrikimai (anksčiau vadinta impotencija) iš dalies sąlygojami amžiaus, problema dažniausiai yra susijusi su liga, pažeidžiančia kraujagysles bei nervus.

Varpa yra tarytum didžiulė arterija, o kraujagyslių pakenkimas atsiliepia erekcijai. Dažniausiai tai nutinka sergant diabetu, hipertenzija ir ateroskleroze. Neretai tai susiję su nutukimu. Vyras, kurio liemens apimtis yra 105 cm, 50 proc. turi daugiau galimybių turėti erekcijos problemų, nei vyras turintis 80 cm liemens apimtį. Taip pat tam turi įtakos kai kurie vartojami vaistai (pavyzdžiui, ACE inhibitoriai, alfa blokeriai, antidepresantai). Tačiau jei vyrui erekcija miego metu įvyksta, o būnant su savo partnere ne, tuomet reikia ieškoti psichologinių priežasčių. Būtina įvertinti gyvenimo būdą, vaistų vartojimą. Jei aistra išblėso dėl streso ar depresijos, padėtų psichologo konsultacija. Įtampa ar nutolimas tarpusavio santykiuose gali sukelti psichologinę apkrovą.

Erekcijai būtinas blaivus protas, pakankamas testosterono kiekis, sveikos arterijos, venos, nervai, nes tai lemia tam tikrų cheminių medžiagų išsiskyrimą. Azoto oksidas perduoda žinutę nervinėms ląstelėms, kurios atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Jis taip pat skatina ląsteles išskirti cheminę medžiagą ciklinį guanozino monofosfatą (cGMP), kuris užtikrina kraujo pritekėjimą į varpą ir tokiu būdu įvyksta erekcija. Azoto oksidas taip pat skatina ir kitą medžiagą, fosfodiasterazę – 5 (PDE5), kuri po tam tikro laiko nuslopina erekciją. Jei nustatoma, jog erekcijos sutrikimus išprovokuoja vaistai arba sveikatos problemos, tuomet paskiriami vaistai, erekcijos sutrikimui pašalinti. Viagra (sildenafil citratas) ir kiti, erekciją skatinantys vaistai, slopina PDE5 medžiagos išsiskyrimą, tokiu būdu išlaikoma erekcija.

Viagra paprastai dozuojama nuo 25 iki 100 mg valanda prieš lytinę sueitį (tai maksimali dienos dozė). Dažniausias pašalinis poveikis – galvos skausmas. Kadangi Viagra mažina arterinį kraujo spaudimą, 24 val po šio vaisto pavartojimo, negalima gerti nitratų (nitroglicerino). Vyrai, sergantys širdies ligomis, apie saugų šio vaisto vartojimą turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Vidutinio amžiaus vyrai, neturintys erekcijos sutrikimų, gali imti vartoti Viagrą ar kitus panašius vaistus dėl nerimo ar įtampos patiriamo lytinio akto metu, tačiau verta prisiminti, jog šie vaistai nėra afrodiziakai.

Nuplikimas

Tipiškas vyrų nuplikimas (androgeninė alopecija) nėra liga. Tačiau tai tampa problema daugumai vyrų. Amerikoje kasmet plaukų atauginimo priemonėms išleidžiama du milijardai dolerių. Vyrai ima plikti 17 – 40 metų. Tradiciškai ima plikti kaktos plaukų augimo linija arba viršugalvis. Sulaukę 50 metų, 50 proc. vyrų yra daugiau mažiau nuplikę. Nuplikimą lemia genai, testosteronas.

Plaukų augime išskiriamos dvi stadijos: augimo ir ramybės. Plinkant sutrumpėja augimo stadija ir paiilgėja ramybės fazė. Sutrumpėjus augimo periodui, plaukai pasidaro ploni ir netokie tvirti, sumažėja plauko folikulas. Plaukai iškrinta įvairiai – vieniems staiga, kitiems lėtai. Tačiau plauko folikulas niekada neišnyksta.

Vyrų nuplikimui gydyti vartojami dveji vaistai – prailginantys plaukų augimo fazę arba neleidžiantys testosteronui paveikti plaukų folikulus. Kai kurie vyrai ryžtasi plaukų transplantacijai, kurios metu iš vienos vietos paimti plaukų folikulai perkeliami į kitą. Kiti vyrai tiesiog puikuojasi nuskusta plikai galva.

Taigi, vidutinis vyrų amžius kupinas tiek vidinių, tiek išorinių pokyčių. Kažkam taps ypač svarbi karjera, kažkas pasijus visiškai nereikalingu savo darbo vietoje, gal bandys save realizuoti šeimoje, o gal ims žvelgti į pasaulį pro taurelės stiklą. Kažkas neteks motinos ar tėvo ir suvoks, kad gyvenimas visiems kažkada baigiasi, gal ims žvelgti į pasaulį filosofiškai. Tačiau tiesa tokia, jog su amžiumi keičiamės visi, tiek vyrai, tiek moterys. Tai neišvengiama. Viena patarlė sako – vyro amžius skaičiuojamas pagal savijautą, moterų pagal išvaizdą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s