Šypsenos terapija

Šypsena – tai laimė, kurią surasi po savo nosimi. ~Tom Wilson

Ausys pagauna malonų garsą, akys išvysta seniai matytą mielą draugą, ranka jaučia kitos rankos švelnų prisilietimą, o visa ši informacija keliauja į kairiąją smilkininę smegenų dalį, tam, kad būtų įjungti du veido raumenys, atsakingi už šypseną – didysis žandikaulio raumuo, kuris slypi skruostuose bei pakelia lūpų kampučius į viršų, bei akies žiedinis raumuo, kurio pagalba akių išorinėje pusėje susimeta „žąsies kojelė“. Visas šis procesas teužtrunka nuo 2/3 – 4 sekundžių, tačiau mums, žmonėms, ši akimirka be galo svarbi ir maloni.

Devyniolika šypsenų

Būtent tiek šypsenų atmainų suskaičiavo psichologai. Iš jų net aštuoniolika šypsenų laikoma nenuoširdžiomis, tačiau žmonių santykiuose jos labai naudingos. Šios šypsenos tampa puikiomis kaukėmis kasdieniniame gyvenime. Žmonės šypsosi ne tik iš laimės, bet ir iš mandagumo, baimės, noro pritapti.

Pačia tikriausia šypsena vadinama Diušeno (Duchenne) šypsena. Ji pavadinta prancūzų anatomo Guillaume Duchenne garbei, kuris tyrinėjo žmonių emocines išraiškas, stimuliuodamas veido raumenis elektros srove. Kalbama, jog ši technika buvusi labai skausminga, o tyrinėtojas  savo bandymo objektais rinkosi myriop nuteistus nusikaltėlius. 1862 m. jis rašė, jog mes galime priverstinai nusišypsoti, pakeldami lūpų kampučius, tačiau žiedinis akies raumuo susitraukia tik “kai mūsų sielą aplanko malonios emocijos”. Tikrosios nesuvaidintos šypsenos metu ne tik pakyla burnos kampai, bet ir truputį prisimerkia akys, jų kertelėse susimeta vadinamosios juoko raukšlelės, kilsteli viršutinė skruostų dalis, o veide atsispindi džiaugsmas. Manoma, jog žiedinio akies raumens veiklos beveik neįmanoma valdyti valios pastangomis.

Šypsokitės, kad būtumėte laimingi

Mokslininkai nuo senų laikų žino, jog mūsų emocijos neatsiejamos nuo fiziologinių pakitimų organizme – išgyvenant stiprias emocijas pakinta daugelio organų ir sistemų veikla, susitraukia kraujagyslės, širdis ima plakti dažniau ir t.t. Tačiau ne taip seniai sužinota, jog mūsų smegenys kreipia dėmesį į tai, ką atlieka mūsų kūnas, o tai suformuoja atitinkamas emocijas. Šis atradimas buvo pavadintas “veido grįžtamąja hipoteze”. T.y. smegenys jaučia tam tikrų veido  raumenų susitraukimą ir tai interpretuoja: “aš esu laimingas”. Jei šypsenos raumenys nesusitraukia, tai interpretuojama: “aš esu nelaimingas”. Tad jei jaučiatės prislėgti, prisiverskite nusišypsoti, o jei tai padaryti sunku, psichologai pataria atlikti štai tokį paprastą pratimą:

  •   įsikiškite į burną pieštuką lygiagrečiai savo lūpom ir stenkitės dantimis jį išlaikyti. Jūsų išraiška įgaus kažką panašaus į šypseną, tikėtina, jog  smegenys išskaitys, jog jūs esate šiuo metu laimingas.

Šypsenos privalumai

Šypsena – galingas įrankis. Dauguma žmonių galvoja, jog jei mes šypsomės, vadinasi esame laimingi, tačiau galima perfrazuoti ir kitaip – mes esame laimingi, nes šypsomės. Pasak Mark Stibich, Kolumbijos universiteto konsultanto bei “Ilgaamžiškumo vadovo” autoriaus, šypsotis būtina, nes:

  • Kai šypsomės, tampame patrauklesni kitiems.
  • Šypsena pakelia nuotaiką, net jei esate prastos nuotaikos, pasistenkite šypsotis, tai pagerins savijautą.
  • Šypsena yra užkrečiama. Įrodyta, jog tie, kurie šypsosi dažniau, turi daugiau draugų. Šypsena pritraukia žmones.
  • Šypsena mažina stresą. Stresas beveik visada palieka pėdsakus mūsų veiduose, tačiau dažnai šypsantis nuovargio žymės veide mažėja.
  • Šypsena stiprina imuninę sistemą, tai paremta atsipalaidavimu.
  • Šypsantis gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas.
  • Šypsantis išsiskiria endorfinai ir serotoninas, o tai mažina skausmą, suteikia laimės.

 Jei jaučiatės puikiai, praneškite tai kitiems savo šypsena, jei nuotaika prasta, prisiverskite nusišypsoti arba tiesiog įsikiškite tarp dantų pieštuką. Veide atsiradusi šypsena nusiųs signalą smegenims, jog jūs  esate laimingas.

Išmokite vidinės šypsenos

Būdami slaugytojai savo darbe nuolat patiriame daugybę stresų, neigiamų emocijų, matome žmonių kančias, skausmą, mirtį, tad nuolat būti geros nuotaikos ir šypsotis, deja,  ne visada pavyksta. Sunkios emocinės situacijos, prasta nuotaika dar labiau didina streso lygį, o prislėgta nuotaika tarsi virusas gali paplisti ir tarp kolegų. Tad ką daryti? Išmokite vidinės šypsenos, o tai visai nesudėtinga.

Susiraskite ramią vietą, patogiai įsitaisykite ir užmerkite akis. Pabandykite nusišypsoti. Tai padaryti gali būti sunku, atrodyti nenatūralu, tačiau pabandyti verta. Kai veidą papuoš šypsena, tuomet įjunkite savo vaizduotę ir pabandykite nusišypsoti savo nosiai, įsivaizduokite, jog nosis jums taip pat nusišypso. Nusišypsokite savo ausų galiukams ir įsivaizduokite, jog ausys jums taip pat šypsosi. Vėliau keliaukite žemyn ir šypsokitės krūtinei, pilvui, šlaunims, keliams ir net kiekvienam kojos pirštui, neskubėkite, sulaukite, kol jie jums irgi „nusišypsos“. Tada keliaukite savo nugara, rankomis ir kiekvienu rankos pirštu. Jauskite jų šypseną.

Kai visą kūną apgaubs šypsena, pailsėkite truputėlį. Pajuskite savo viduje šypseną. Kuo dažniau tai praktikuosite, tuo lengvesnė ims atrodyti ši technika. Tai puikus būdas pasikrauti geromis emocijomis bei atsikratyti streso.

Jei nori būti laimingas, tai būk.~L. Tolstojus

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s