Kaip išgyventi naktinę pamainą ir po jos

naktis2

Lisk Feng iliustracija

Naktinis darbas labai kenkia jūsų sveikatai. Ilgą laiką dirbant naktimis didėja nutukimo, širdies ligų rizika, būdinga nuotaikų kaita, dažniau vargina virškinamojo trakto sutrikimai – vidurių užkietėjimas, diskomfortas skrandyje, didėja vėžinių susirgimų rizika, o ypač krūties vėžio.

Miego trūkumas gali didinti epilepsijos riziką, ypač žmonėms, kurie turi polinkį šiai ligai, o sergantiesiems cukriniu diabetu bei dirbant naktimis, būna sunku kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Patiriamas nuovargis po naktinės pamainos gali padidinti įtampą šeimoje, išprovokuoti konfliktus, skyrybas. Dirbantieji naktimis dažniau patenka į motorinių transporto priemonių avarijas, būdingos įvairios traumos darbe.

Tačiau nepaisant visų šių grėsmingų įspėjimų, mes ir toliau dirbame naktimis, nes naktinis darbas geriau apmokomas, nes dažnai naktinis darbas būna antras darbas norint išgyventi, nes neretai susiklosto tokia šeimyninė situacija, kai naktinis darbas būna vienintelė išeitis apskritai eiti į darbą, nes mes esam priversti dirbti šį darbą. Manau, kad priežasčių kiekvienas rastume dar daugiau. Tad ką daryti, kad sau kuo mažiau pakenktume?

Ruošiamės į darbą

Taigi, parą prieš naktinį darbą patariama būti kuo labiau fiziškai aktyviems – nueikite pasportuoti, paplaukiokite baseine, pabėgiokite, tvarkykitės namus. Fizinis aktyvumas pagerins bendrą savijautą bei paruoš kūną ilgesniam miegui prieš naktinę pamainą. Toliau siūloma rinktis vieną iš šių alternatyvų:

  • Vakare ilgai neinate miegoti, žiūrite televizorių, skaitote knygą, skambinate draugams, kurie gyvena kitoje laiko zonoje ar užsiimate kita jums miela veikla. Einate miegoti 3 val. ar vėliau, miegate kuo ilgiau dieną arba iki kol reikės eiti į darbą.
  • Einate miegoti jums įprastu metu, stengiatės pamiegoti šiek tiek ilgiau, pabudę pavalgote sočius priešpiečius, o prieš darbą dar kartą prigulate.

Darbe naktį tikrai norėsis valgyti, tad pasirūpinkite iš anksto sveikais užkandžiais. Apsilankykite sveiko maisto parduotuvėlėse prie jūsų namų bei pasidomėkite kokių sveikų užkandžių jie gali pasiūlyti. Paieškokite receptų internete. Sveikas maistas naktinės pamainos metu suteiks daugiau energijos, ištvermės bei seksis lengviau atlikti įvairias užduotis. Vėlyviesiems užkandžiams puikiausiai tiks salotos, riešutai, vaisiai, daržovės, granolos batonėliai, džiovinti vaisiai, varškė. Pirmenybę teikite maistui kuriame gausu baltymų, sudėtinių angliavandenių ir mažai riebalų. Venkite saldžių bandelių, spurgų, saldainių. Šie produktai sukelia staigų energijos antplūdį, kuris greitai atslūgsta, o vėliau kankina nuotaikos svyravimai, silpnumas.

Darbe

Mūsų kūnai gyvena dienos – nakties režimu valdomi nedidelio cirkadinio laikroduko, esančio smegenyse. Šis laikrodukas 24 valandas per parą reguliuoja širdies ritmą, kraujo spaudimą, kūno temperatūrą, virškinimą bei smegenų aktyvumą. Cirkadinis laikrodis nuolat fiksuoja kiek šviesos mes matome kiekvienu momentu. Vakare, pradėjus temti, šis laikrodis duoda smegenims signalą išskirti hormoną melatoniną, kuris organizmui liepia miegoti. Šio hormono kiekis kraujyje visą naktį išlieka gana aukštas, o ryte pradėjus švisti, jo ima mažėti ir per visą dieną išlieka žemas.

Dienos metu padidėja noradrenalino, acetilcholino – neurotransmiterių, kurie palaiko aktyvumą bei budrumą šviesiuoju paros metu. Tokie nuolatos reguliariai 24 valandas vykstantys procesai yra vadinami cirkadiniais ritmais. Dirbant naktimis organizmą verčiame dirbti ne pagal mūsų vidinį laikrodį, mes jį išbalansuojame.

Vienas iš ryškiausiai pastebimų cirkadinių ritmų rodiklių yra kūno temperatūros kitimas per parą. Labiausiai kūno temperatūra nukrinta 23-24 val bei išlieka pakankamai žema iki 4.30. Šiuo metu žmogui labiausiai norisi miego bei gali pasireikšti periferinės haliucinacijos (akies kampu gali matyti tai, ko iš tikro nėra), sunku prisiversti ką nors veikti.

naktis1

Lisk Feng iliustracija

Norėdami sušildyti kūną bei išlaikyti budrumą nakties metu, gerkite kuo daugiau šiltų gėrimų. Jei praalkote, užkąskite, stenkitės užkandžiauti dažnai, nedidelėmis porcijomis.

Kofeinas taip pat padeda išlaikyti budrumą. Saikingai mėgaukitės kava, žalia ar juoda arbata, tačiau venkite toniuojančių gėrimų antroje nakties pusėje. Gerkite pakankamai vandens, jei kankins skysčių trūkumas, dirbti seksis sunkiau.

Jei skyriuje ramu, o pacientai miega, susiraskite užsiėmimo. Vieni slaugytojai imasi gaminti tvarsliavą, kiti pertvarko vaistų spintas, treti užsiima paviršių valymu, rytojaus tyrimų išrašymu, kiti skaito knygas, mezga, neria ir t.t. Svarbu, kad užsiėmimas nebūtų monotoniškas ir dar labiau nemigdytų. Puiku, jei naktinė pamaina atlieka tam tikrus dienos darbus, juk dažnai dienos metu vos spėjame suktis.

Didžioji dalis pacientų naktį miega, tad galima daugiau laiko skirti nemiegantiems pacientams. Atsisėskime ant lovos krašto, pakalbėkime, išklausykime. Gal žmogus jaudinasi dėl operacijos, procedūros, gal jį kankina kiti klausimai. Skirtas išskirtinis dėmesys  bus didelė pagalba ne tik pacientui, bet ir kolegoms, dirbantiems dieną.

Fizinis aktyvumas taip pat padeda išblaškyti miegą. Pastebėta, jog apie 4 val ryto užeina nenumaldomas noras miegoti. Norėdami nuvyti nuovargį, pasirąžykite, atlikite paprastus tempimo pratimus, užlipkite ir nulipkite laiptais, padarykite keletą pritūpimų, pašokite klausydamiesi muzikos ausinukuose.

6.00 – 6.30 kūno temperatūra pradeda kilti. Dauguma darbuotojų, dirbančių naktimis, šiuo metu ima jausti energijos antplūdį. Tačiau ši energija yra trumpalaikė, noras miegoti bei nuovargis greitai pradeda imti viršų.

Pakeliui namo

Valio, pamaina baigėsi! Pagaliau mūsų laukia lova bei išsvajotas miegas, tačiau dar reikia saugiai grįžti į namus. Nepaisant nemiegotos nakties, organizmas, paveiktas šviesos, persijungs į dienos režimą. Norėdami sumažinti šviesos patekimą, po naktinės pamainos dėvėkite gerai tamsintus saulės akinius. Taip organizmas mažiau reaguos į dienos šviesą.

Ar pastebėjote, jog dažnai prieš pamainos perdavimą esate pilni energijos, žvalūs, tačiau sėdus prie vairo ir vykstant namo, nuovargis pradeda imti viršų?  Būna sunku susikaupti kelyje, prastėja reakcija ir orientacija. Norėdami išvengti nelaimingų atsitikimų kelyje, rinkitės viešąjį transportą arba kooperuokitės su bendradarbiais bei stenkitės visą kelią palaikyti pokalbį su vairuotoju. Prisiminkite, jog būsena po nemiegotos nakties prilygsta lengvam girtumui.

Namuose

Saugiai grįžę į namus iš karto eikite miegoti. Nesinaudokite kompiuteriais, telefonais, dirbtinė šviesa trikdo jūsų miegą. Užtamsinkite kambarį kuriame miegosite, išjunkite telefono, durų skambučio garsus. Neprošal turėti ir ausų kamštukus, niekada negali žinoti, kada koks kaimynas imsis remonto darbų savo bute.

Toliau siūlomos dvi alternatyvos:

  • Miegame nuo 9 iki 13 – 14 val., pabudę pavalgome, išeiname į dienos šviesą, gyvename įprastinį gyvenimą ir einame miegoti taip kaip visada.
  • Miegame visą dieną ir naktį, prabudę atsigeriame vandens, lengvai užkandame ir vėl miegame iki kito ryto.

Nepaisant nuovargio ir pastangų užmigti dieną, cirkadinis laikrodis dirbs savo režimu, o 12 – 13 val kūno temperatūra pasieks patį piką. Šiuo metu organizmas gali duoti signalą, jog nori į tualetą bei apskritai seksis sunkiau miegoti. Nuo 14 – 17 val kūno temperatūra vėl nežymiai nukrinta. Šis jausmas pažįstamas daugeliui, kai po pietų užeina nenumaldomas noras pagulėti. Išnaudokite šį laiką papildomam miegui, jei tik yra tokia galimybė.

Ir dar, niekada nenaudokite alkoholio kaip migdomųjų. Taip, jis gali padėti užmigti, tačiau sutrikdo miego ritmą, tad pabudę nesijausite pakankamai pailsėję ir žvalūs.

Kaip išlaikyti pusiausvyrą šeimoje?

naktis

Lisk Feng iliustracija

Slaugytojai, dirbantys naktimis, dažnai jaučiasi izoliuoti bei atskirti nuo šeimos ir draugų. Dirbant kelias naktis iš eilės pasitaiko situacijų, jog su šeimos nariais tenka nesimatyti po kelias paras arba tik paskubomis prasilenkti. Arba situacija – vyras su vaikais ruošiasi iškylai gamtoje, o mamą kankina nuovargis po naktinės pamainos, miego trūkumas, apatija, prasta nuotaika, norisi tik gulėti lovoje ir nieko neveikti. Tokios situacijos dažnai baigiasi konfliktais, santykių ir pareigų aiškinimusi, atsiranda įtampa. Nepalankus psichologinis klimatas šeimoje, paveikia ir vaikus, vaikai gali imti pradėti kaltinti save. Labai svarbu kalbėtis su savo vaikais bei paaiškinti, kodėl mamytė ar tėvelis jų prieš naktį neapkamšo ir nepaskaito pasakos, kodėl mamytė ar tėvelis turi būtinai pamiegoti dieną ir jiems būtina ramybė. Svarbu, kad abu tėvai skirtų kokybiško laiko savo vaikams, kad vienas kitą pavaduotų tada, kai vienas iš jų dirba. Norėdami atkurti santykius su sutuoktiniu, partneriu, iš anksto susiplanuokite pasimatymus, kur galėtumėte pabūti vieni, pasikalbėti, nuveikti kažką įdomaus. Svarbu nenuleisti rankų, juk vežimas važiuoja keturiais ratais, taip ir šeimoje kiekvieno nario pastangos yra būtinos, norint išlaikyti puikius santykius.

Numigti darbe?

Daugelis gydymo įstaigų savo darbuotojams draudžia miegoti naktinės pamainos metu. Turime būti žvalūs, darbingi, visada pasiruošę atlikti savo pareigas. Tačiau daugybė studijų atskleidė, jog yra tiesioginis ryšys tarp medicinos darbuotojų nuovargio bei nesugebėjimo tinkamai atlikti savo užduotis, o dėl to gali atsirasti įvairiausių klaidų – neteisingai dozuojami vaistai, supainiojami vaistai, nepastebimi reikšmingi paciento sveikatos būklės pokyčiai, neteisingai interpretuojami tyrimai, atsiranda grėsmė susižaloti aštriais įrankiais, adatomis, nepakankamai rūpinamasi dezinfekcija ir infekcijos kontrole.

Daugiau nei prieš 10 metų, NASA tyrimai atskleidė, jog 40 minučių miegas pilotams ir astronautams 34 proc.pagerina gebėjimus atlikti įvairias užduotis bei 54 proc. padidina budrumą. O  6 minučių miegas gerina atminties darbą. Tad kai kurios užsienio gydymo įstaigos yra įteisinusios 15-20 minučių miego poilsį slaugytojams, tikima, jog tai pagerina ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir pacientų saugumą.

Šaltiniai:
http://everynurse.org/survival-tips-nurses-working-night-shift/
https://www.betterhealth.vic.gov.au/health/healthyliving/shiftwork
http://lifeinthefastlane.com/top-10-tips-surviving-nightshift/
http://shiftworker.tripod.com/crhythm.html
http://ccn.aacnjournals.org/content/28/6/12.full

Validacijos metodo taikymas senatvine demencija sergantiems žmonėms

dementia

Roberta Coni “Erasing herself”

Validacija – tai komunikacijos metodas, skirtas seniems žmonėms, kurių sutrikusi atmintis.

Tikslai:

  • Paremti senus žmones, kai jie siekia „suverti“ savo prisiminimų karolius.
  • Atitolinti vegetavimą.
  • Suteikti džiaugsmo, sumažintį baimę, stiprinti pasitikėjimą savimi.

Sėkmingai pritaikius validacijos metodą pastebima:

  • Žmogus ima daugiau kalbėti
  • Atsiranda daugiau pozityvių jausmų, dažniau šypsosi, domisi aplinka
  • Mažiau negatyvių jausmų, nustoja kandžiotis, kasytis, bartis.

Validacijos metodas buvo sukurtas amerikietės socialinės darbuotojos Naomi Feil. Naomi užaugo Cleveland Ohio senelių namuose, jos tėvas dirbo šių namų administratoriumi, o mama vadovavo socialinių reikalų skyriui. Užaugusi Feil pasirinko socialines studijas, o įgijusi magistro laipsnį Kolumbijos universitete Niujorke, pradėjo dirbti su senais žmonėmis. 1963-1980 metais Feil sukuria validacijos metodą, kartu išreikšdama nepasitenkinimą anksčiau taikytiems būdams, kurie neduoda jokių rezultatų dirbant su dezorientuotais pacientais. 1982 metais išleidžiama jos knyga – „Validacija – Feil metodas“ („Validation: The Fail Method“), 1992 metais knyga perleidžiama dar kartą. 1993 metais išleidžiama dar viena jos knyga – “Validacijos proveržis” (“Validation Breakthrough”), o 2002 metais išleidžiama papildyta knyga. Naomi Feil bei jos vyras sukūrė daugybę filmų apie senėjimą bei validacijos metodą. Naomi Feil taip pat įkūrė ir vadovauja Validacijos mokymo institutui bei skaito paskaitas Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Feil (1993) teigia, jog svarbu seną, dezorientuotą žmogų priimti tokį, koks jis yra, priimti jo pasaulį, jo neteisti, empatiškai jį išklausyti. Turėdama daugybę patirties dirbant su senatvine demencija sergančiais žmonėmis, Feil sukūrė savo, empatija paremtą komunikacijos metodą. Ji tiki, jog įgijus paciento pasitikėjimo, mažėja jo baimės, nebereikia naudoti prieš pacientą prievartos, jaučiamas abipusis dėkingumo jausmas. Gerėja paciento fizinės ir socialinės funkcijos, atitolinamas jo vegetavimas.

Žodis „validacija“ reiškia įvertinimą, patvirtinimą arba veiksmą, kai kažkas padaroma galiojančiu. Šiuo atveju validacija – tai situacijos, kai mes priimame senų žmonių jausmus ir potyrius kaip tikrus, priimame ir vertiname šiuos žmones kaip kompetetingus bei savaip suvokiančius tikrovę.

Naomi Feil išskiria 10 validacijos principų:

  1. Visi žmonės yra unikalūs ir su jais turi būti elgiamasi kaip su individais.
  2. Visi žmonės yra vertingi, nepaisant jų sutrikusios orientacijos laike ir vietoje.
  3. Visada galima paaiškinti žmogaus dezorientyvų poelgį.
  4. Seno žmogaus elgesį lemia ne tik smegenų anatomijos pokyčiai, bet tai atspindi ir fizinius, socialinius bei psichologinius pokyčius, kurie vyko gyvenime.
  5. Seno žmogaus poelgį galime pakeisti tik tuo atveju, jei jis pats to nori.
  6. Negalime teisti senų žmonių.
  7. Kiekvienu gyvenimo momentu mes turime tam tikras užduotis. Neatlikus užduočių, vėliau gali kilti psichologinių problemų.
  8. Sutrikus trumpalaikei atminčiai, seni žmonės šį sutrikimą bando kompensuoti prisiminimais iš praeities. Kai regėjimas nusilpsta, jie naudojasi savo vidine akimi, kai klausa nusilpsta, jie klausosi garsų iš praeities.
  9. Jei seno žmogaus skausmingi išgyvenimai išklausomi ir pripažįstami patikimo klausytojo, jie išnyksta. Jei skausmingi išgyvenimai ignoruojami, jie dar labiau sustiprėja.
  10. Empatija sukuria pasitikėjimą, mažina nerimą bei sugrąžina orumą.

Žemiau pateikiamos įvairios Naomi Feil validacijos technikos.

  1. Pakartojimas

Dezorientuoti pacientai gerai jaučiasi, kai kas nors kitas ištaria jų pasakytus žodžius. Slaugos personalas gali pakartoti pagrindinius ar raktinius paciento pasakytus žodžius. Taip pat galime atkartoti pacientų balsą, ritmą bei kalbėjimo greitį. Pavyzdžiui, jei pacientas kalba labai greitai, slaugos personalas taip pat gali pabandyti kalbėti greičiau.

Feil pasakoja apie 77 metų amžiaus žmogų, kuris kaltina mechaniką, sugadinusį jo automobilį:

„Tu sugadinai mano automobilio pavaras. Jau trečią kartą tu vis kažką suklastoji. Aš nemokėsiu tau nė sudilusio skatiko, kol mano automobilis nebus toks, koks buvo! Aš noriu, kad jis būtų toks, koks buvo anksčiau.“

Mechanikas suvokia, jog žmogus identifikuojasi su savo automobiliu. Automobilio pavaros yra visiškai susidėvėjusios, taip pat kaip ir žmogus. Žmogui sunku pripažinti, jog jis vis sunkiau mato bei silpsta jo atmintis. Tad mechanikas pabando jį priimti rimtai ir pamėgdžiodamas jo žemą balsą taria:

„Tu nori, kad tavo automobilis būtų vėl naujut naujutėlis? Tu nori, kad aš jį sutvarkyčiau taip, kaip moku geriausiai?“

„Taip, būtent! Nieko daugiau ir tuoj pat! Praėjusią savaitę pavaros veikė kuo puikiausiai. Dabar sutvarkyk mano automobilį taip, koks jis buvo anksčiau. Aš nebepirksiu naujų dalių savo automobiliui. Tai labai geras automobilis.”

„Tu turi puikų automobilį, Jonai. Tu sakai, kad nori tokio automobilio, koks jis buvo anksčiau? Tu sakai, jog pavaros veikė puikiai praėjusią savaitę?

„Na, iškyla problemų, kai noriu perjungti pavarą. Kai vakar važiavau, aš vos neišvažiavau į priešingą eismo pusę.“

Žmogus suvokia, jog jo regėjimas silpsta, orientacija bei atmintis prastėja. Mechanikas šio žmogaus neteisia, nesiginčija, nediskutuoja, nors ir suvokia žmogaus funkcinius sutrikimus, todėl senas žmogus ima juo pasitikėti. Žmogus priimamas toks koks yra, o tai suteikia jam pasitikėjimo.

  1. Naudokite kraštutinumus

Naudojant šią techniką žmogaus prašoma prisiminti patį ekstremaliausią atvejį iš tos srities, kuria žmogus skundžiasi šiuo metu. Tuomet žmogus visą dėmesį sufokusuoja į savo blogiausiais prisiminimais, turi progą išreikšti savo neigiamus jausmus, o vėliau ateina palengvėjimas.

Pavyzdžiui, sena dama skundžiasi maistu, slaugos darbuotojas gali paklausti:

„Ar tai pati blogiausia vištiena, kurią tau teko valgyti?“ Slaugos darbuotojas supranta, jog moteris jaučia frustraciją dėl savo prastų dantų. Jis supranta, jog damai būtina išlieti savo pyktį, tad ji peikia maistą, tuo pačiu jos frustracija mažėja.

  1. Įsivaizduokite kažką kitą (priešinga)

Įsivaizduojant situaciją kitu kampu arba priešingai galime atrasti problemos sprendimo būdą. 85 metų moteris skundžiasi, kad į jos kambarį kiekvieną naktį ateina vyras. „Jis vėl grįžo praėjusią naktį“. Slaugytojas stengiasi jos žodžius priimti rimtai ir prašo pagalvoti, gal buvo kokia naktis, kai vyras nepasirodė jos kambaryje.

„Na, kai aš pagalvoju, tą naktį, kai tu buvai pas mane, jis neatėjo pas mane. Bet kai tik tu išėjai, jis vėl pasirodė mano kambaryje.“

Slaugytojas bando pakartoti moters žodžius: „ Tai tu sakai, kai esi viena, ateina vyras pas tave? Jeigu aš būčiau pas tave visą laiką, tai tas vyras tavęs nevargintų?“

„Aš niekada nebuvau viena savo gyvenime. Mano vyras visada buvo su manimi. Buvo taip baisu, kai jis mirė.“

„Ką tu darei, kai jis mirė?“

„Man buvo baisu. Aš išsiimdavau visas mūsų nuotraukas, klausydavausi jo mėgstamiausios muzikos. Visą naktį prasėdėdavau bežiūrėdama nuotraukas ir besiklausydama muzikos. Taip aš praleisdavau visą naktį.“

Slaugytojas, skatindamas moterį pagalvoti apie tas naktis, kai svetimas vyras nepasirodydavo jos kambaryje, leidžia jai prisiminti, kaip ji išspręsdavo panašią situaciją anksčiau.

Tada slaugytojas ir moteris kartu peržiūri nuotraukas, prisimena jos vyrą. O moteris pati papasakoja, kaip ji anksčiau nugalėdavo vienišumo baimę.

  1. Prisiminimas (mini veikla)

Su pacientu grįžtant į praeitį, galime rasti puikių problemos sprendimo strategijų. Tokiu būdu dezorientuoti pacientai patys pasiūlo problemos sprendimo būdą iškilusį šiuo metu. Per vėlu senus žmones mokyti naujų įgūdžių. Feil pažymi, jog naudojant tokius žodžius kaip „niekada“ arba „visada“, gali padėti sugrąžinti žmogaus prisiminimus. Pavyzdžiui: „Ar tau visada būdavo sunku užmigti, Onute? Ar ir tada kai vyras dar buvo gyvas?“ Tokie klausimai sugrąžina paciento prisiminimus. Feil teigia, jog technika 3, 4 gali būti naudojamos kartu, siekiant išspręsti iškilusią stresinę situaciją.

  1. Elkitės natūraliai, palaikykite akių kontaktą

Feil teigia, jog dezorientuoti pacientai jaučiasi mylimi, saugesni, sumažėja baimės jausmas, kai personalas su jais palaiko akių kontaktą. Ir nors dauguma senų žmonių skundžiasi prasta rega, jie vistiek jaučia, kai personalas, kalbėdamasis su jais, žiūri tiesiai jiems į akis. Laike nesiorientuojantys seni žmonės, ieškantys savo tėvų, labai dažnai nurimsta, kai personalas ima žvelgti jiems į akis kalbėdamasis. Tokiu būdu padedama jiems grįžti į dabartį.

de2

Roberta Coni “Erasing herself”

  1. Naudokite dvisprasmybes

Žmogus, sergantis toli pažengusia demencija, dažnai naudoja žodžius, kurie kitiems atrodo visiškai beprasmiški. Jie dažnai komunikuoja neverbaliai, o tai sunkiai supranta aplinkiniai. Personalas, naudodamas dviprasmybes, gali komunikuoti su demenciškais pacientais, nors ir nesuprasdami visų žodžių. Pavydžiui, personalas gali interpretuoti, tai kas buvo pasakyta, pakartoti paciento žodžius arba nesuprantamus žodžius pakeisti į kitus. Tokiu būdu įmanoma išpainioti paciento išsakytas mintis, sukurti komunikaciją bei išvengti demenciško žmogaus apleidimo.

  1. Kalbėkite aiškiai, žemu, švelniu balsu

Aštrus balso tonas dezorientuotiems pacientams gali iššaukti agresiją, kurią vėliau gali būti sunku nuslopinti. Dėl susilpnėjusios klausos seniems žmonėms gali būti sunku išgirsti aukštus tonus. Todėl geriausia kalbėti aiškiai, žemu bei rūpestingu balsu. Pacientai jaus, jog jais yra rūpinamasi ir tai sukels mažiau streso.

90 metų vyras labai ilgisi savo žmonos. Jis prastai mato ir girdi, neskiria dabarties nuo praeities. Naktį jis ima ieškoti savo žmonos, o atradęs miegančią kitą pacientę, įsilipa į jos lovą. Slaugytojas suvokia, jog žmogus jaučia poreikį miegoti vienoje lovoje su savo žmona. Ir nors žmogus prastai girdi, slaugytojas žemu, švelniu balsu jam sako:

„Jonai, ar tu ilgiesi savo žmonos? Tu pagalvojai, jog Birutė galėtų būti tavo žmona? Ar ji panaši į tavo žmoną?“- paklausia pagarbiai slaugytojas. Tuo pačiu kalbėdamas slaugytojas padeda Jonui išlipti iš kitos pacientės lovos. Senas žmogus pradeda verkti, kai slaugytojas švelniai jį paima už rankos ir palydi iki savo kambario. „ O mano nuostabioji Janyte!“

Slaugytojas švelniu balsu atkartoja : „Janytė buvo nuostabi moteris. Tu ją labai mylėjai. Tai buvo tavo mylimoji“.

Žmogus prisimena savo jaunystės dainą ir ima dainuoti. Jonas išreiškia savo meilę žmonai bei užmiega ramiai be migdomųjų.

  1. Stebėkite ir atkartokite žmogaus judesius bei jausmus

Žmonės, sergantys toli pažengusia demencija, dažnai nevaržomai reiškia savo jausmus. Feil pataria, atkreipti dėmesį į paciento akis, veido raumenis, kvėpavimą, odos spalvą, smakrą, apatinę lūpą, rankas, pilvą, sėdėjimo pozą, pėdų padėtį, raumenų tonusą, kad būtų galima kuo tiksliau atspindėti žmogaus pozą bei judesius. Ji pataria klajoti su pacientu, kai jis klajoja koridoriais, giliai kvėpuoti, kai pacientas taip pat giliai kvėpuoja. Paciento atvaizdavimas, atliekamas su empatija, sukuria abipusį pasitikėjimą. Slaugos personalas įgyja galimybę atsidurti paciento jausmų pasaulyje bei sukuriami verbaliniai bei neverbaliniai santykiai su pacientu.

Feil pasakoja apie 86 metų netekėjusią sekretorę, kuri išdirbo firmoje 45 metus. Darbas buvo jos tikrovės šaltinis. Sena dama sėdi savo kėdėje, o jos pirštai nuolat juda, tarsi ji spausdintų mašinele. Medicinos darbuotojas prisėda šalia ir taip pat ima pavaizduoti jos pirštų judesius bei klausia jos: „kiek per minutę atspausdini ženklų? „. Moteris, kuri 6 mėnesius nuo patekimo į senelių namus nepratarė nė žodžio, išdidžiai atsako : „92!”. Per kito žmogaus empatiją, moteris pradeda orientuotis išoriškai. Jos kalba pagerėja ir ji tampa pastabesnė ją supančiai aplinkai.

  1. Susiekite elgesį su poreikiais

Žmogaus elgesys turi būti susiejamas su pagrindiniais žmogaus poreikiais. Feil savo teiginį iliustruoja pavyzdžiu – 93 metų amžiaus moteris meiliai glosto kelis kartus perlenktą servetėlę. Sanitaras, kuris visai nesigilina į moteris elgesį, prieina ir išplėšęs iš rankos servetėlę, ją išmeta į šiukšlinę. Moteris ima šauktis pagalbos. Slaugytojas supranta, jog toks pacientės elgesys yra meilės ir švelnumo poreikio išreiškimas ir paduoda jai naują servetėlę, kurią kartu švelniai glosto. Slaugytojas paklausia, ar dabar moteriai viskas gerai, ar ji jaučiasi saugi. Pacientė atsako: „Ma – ma. Aš tave myliu!“

10. Identifikuokite ir aktyvinkite dominuojančius pacientų jausmus.

Feil pažymi, jog dauguma žmonių gali turėti pojūtį, kuris dominuoja labiausiai, o tai gali tapti raktu į šio žmogaus gyvenimo pasaulį. Vieniems gali būti labiau išreikštas vizualinis pojūtis, kitiems aštresnė klausa ir kt. Kuo dažniau vartokite tokius žodžių junginius kaip : “ar matai”, “ar girdi”, “ar jauti”. Tai taip pat padės stiprinti abipusį pasitikėjimą.

11. Lieskite

Feil mano, jog šią techniką reikėtų naudoti atsargiai, o ypač ankstyvose demencijos stadijose, nes galime sulaukti negatyvios atsakomosios reakcijos. Vėliau, progresuojant demencijai, žmonės vis mažiau priima vizualinius ir garsinius stimulus iš aplinkos, padidėja poreikis jausti žmogų šalia per prisilietimus. Feil nurodo, jog toli pažengus demencijai, žmogus ima nebeskirti artimo žmogaus nuo mažiau pažįstamo, tad slaugos personalas gali tapti svarbiausiais ir artimiausiais žmonėmis, kuriais jie džiaugiasi ir priima jų meilę.

Feil pabrėžia, jog svarbu prieiti prie žmogaus iš priekio bei jį paglostyti. Priartėdami iš nugaros, mes galime jį išgąsdinti ir sulaukti neigiamos atsakomosios reakcijos. Feil aprašo įvairius lietimo būdus – glostoma atsargiais, apvaliais judesiais, paliečiami skruostai bei pakaušis, plaštakų išoriniais paviršiais paliečiami ausų speneliai, abiem rankom glostomas smakras, švelniai paglostom kaklą iš nugaros, pamasažuojame pečius, nugarą, pamasažuojamos kojos.

Feil teigia, jog naudojant šią techniką reikėtų nepamiršti pagarbos paciento asmeninei erdvei bei gerbti jų išgyvenimus prisilietimo metu.

12. Naudokite muziką.

Kai demencija būna toli pažengusi, gerai pažįstamos melodijos, pacientus gali vėl sugrąžinti į gyvenimą, nors kalba jau būna išnykusi. Dažnai žmogus prisimena dainos žodžius. Feil pasakoja kelis atvejus, kai žinomos dainos, pagerino demencija sergančiųjų kalbą.

muzika

Validacijos technikos naudojimo pavyzdžiai

Pacientas sumišęs, nuolat skundžiasi, kad yra apvogtas

  • Sukonkretinkite klausimą
  • Pažvelkite atgal į praeitį
  • Neprieikite per arti

Sutrikusi orientacija laike, nori namo pas mamą arba ruošiasi į darbą

  • Pažvelkite į praeitį bei atsargiai pasistenkite sugrąžinti į dabartinius laikus
  • Sukonkretinkite klausimą
  • Akių kontaktas, prisilietimai
  • Atkartokite paciento nuotaiką

Nuolat pasikartojantys judesiai, komunikuoja per judesius, ištaria kelis žodžius

  • Atkartokite judesius, suraskite ritmą
  • Paglostykite, padrąsinkite
  • Muzika

Parengta pagal Norvegijos Geriatrijos centro psichologės Lise Næss kursų medžiagą

 

Darbas su senatvine demencija sergančiais pacientais

demen

Alex Ten Napel nuotrauka iš ciklo “Forgotten Life”

Kas aš? Kur aš? Kur turiu aš eiti? Kiek dabar valandų? Aš važiuoju pas mamą…

Tokius ir panašius klausimus bei sakinius dažnai girdi tie, kurie slaugo senatvine demencija sergančius žmones.

Simptomai:

Atminties susilpnėjimas – pacientas sunkiai orientuojasi laike ir vietoje, todėl jaučiasi nesaugus, mąsto ir elgiasi nelogiškai.

– Tu pavogei mano pinigus…- Aš nesimaudysiu, aš vakar maudžiausi..- Mano marškiniai nėra purvini..    –Skusi man barzdą? Ne, man nereikia…

Asmenybės pasikeitimas – pacientas jaučia baimę, dažnai būna agresyvus, įtarus. Neretai jaučiasi prislėgtas, pasyvus, nustoja rūpintis asmenine higiena, nebesugeba pasirūpinti kasdieniniais dalykais.

– Man reikia eiti. Jie sako, kad aš nuolat einu kažkur…- Pakeisti sauskelnes? Ką tai reiškia? Aš nesu šlapias…Gelbėkit!

Neurologiniai pakitimai – pacientas motoriškai neramus, nelaiko šlapimo ir išmatų, sunku išlaikyti pusiausvyrą, atsiranda į Parkinsono ligą panašių simptomų.

Senatvinė demencija

Tai negrįžtamai progresuojanti smegenų organinė liga, kuri prasideda lėtai ir nepastebimai, atsiranda difuziniai smegenų pakitimai, kurie sukelia mąstymo, atminties bei kitus psichinius ir neurologinius sutrikimus, dėl kurių žmogus nebegali gyventi įprasto gyvenimo.

Išskiriami du senatvinės demencijos tipai:

  • Alzheimerio tipo – tai smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
  • Multiinfarktinė demencija – demencija, kuri atsiranda dėl dauginių smulkių smegenų infarktų. Šiai demencijai būdingi pablogėjimai ir pagerėjimai. Labai dažnai ankstesnėje šių pacientų ligos istorijoje randamas padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas arba kraujagyslių kalkėjimas.

Tiek Alzheimerio tipo, tiek multiinfarktinę demenciją gali lydėti šie simptomai:

Mąstymo sutrikimai:

Atminties sutrikimai – pradžioje pamirštami neseniai buvę įvykiai, vėliau visai dingsta atmintis.

Intelekto sutrikimai – mąsto ir elgiasi nelogiškai.

Mokymosi sutrikimai – nesugeba ko nors išmokti ir susikoncentruoti.

Prarandamas tikrovės suvokimas – blogiau orientuojasi laike, vietoje, gali nepažinti artimųjų.

Komunikacijos sutrikimai – nesupranta tai, kas sakoma bei sunku išreikšti savo mintis žodžiais.

Agnozija – nesuvokia, ką jaučia.

Apraksija – nesugeba atlikti tikslingus judesius, nepaisant noro ir fizinio gebėjimo.

Psichiniai sutrikimai:

Baimė

Depresija, pasyvumas – prarandami ankstesni interesai ir praktiniai įgūdžiai, gali imti nebesirūpinti asmenine higiena, apsileisti.

Pakitęs elgesys – sumažėja gebėjimas kritiškai mąstyti, būdinga lėkšta psichika, susierzinimas, nepasitikėjimas, įtarumas, klaidingi įsivaizdavimai ir haliucinacijos.

Neurologiniai simptomai:

Kūno lankstumo sumažėjimas, įsitempimas, koordinacijos sutrikimai, polinkis į griuvimus, Parkinsono ligai būdingi simptomai, motorinis neramumas, šlapimo ir išmatų nelaikymas.

Prasidėjus senatvinei demencijai, pirmiausia žmogus ima pamiršti ką tik buvusius įvykius. Senesni žmonės gali pamiršti kur pasidėjo piniginę. Vėliau sutrinka orientacija laike ir vietoje. Žmogus gali pasiklysti, miegoti ištisą parą, nesugeba kritiškai mąstyti. Tokie pakitimai ypač lėtai ir ilgai vyksta esant Alzheimerio tipo demencijai, tuo tarpu esant multiinfarktinei demencijai, simptomai būna staigesni. Pirmuosius šios ligos simptomus dažnai pastebi patys pacientai bei bando tai slėpti, teisintis. Artimieji taip pat mato, jog kažkas vyksta ne taip, tačiau neretai būna sunku išreikšti, kas būtent yra negerai. Po kiek laiko simptomai tampa ryškesni, o gebėjimai atlikti įprastus kasdienius darbus sumažėja arba visai išnyksta. Pacientas nebesugeba pasigaminti maisto, apsipirkti ar laikytis susitarimų.

Labiausiai nukenčia paciento atmintis. Keista, tačiau greičiausiai pasimiršta tai, kas ką tik nutinka, šie prisiminimai tarsi ištrinami. Geriausiai tokie pacientai prisimena vaikystę.

Kartu prarandama orientacija laike ir vietoje, pacientams sunku nusakyti laiką, datą, metų laiką ar savo gyvenamąją vietą. Žmogus pamiršta arba painioja laiko momentus, vietas iš ankstesnių prisiminimų, todėl atsiranda pyktis, sumišimas.

Šioje fazėje pastebime, jog žmogus nebesugeba atlikti sudėtingesnių veiksmų – apsirengti, padengti stalą. Gebėjimas atlikti paprastus veiksmus – atsukti vandens čiaupą, išsiimti stiklinę iš spintelės, išlieka ilgiau.

Po kurio laiko skursta paciento kalba, pacientas vartoja vis mažiau žodžių arba žodžiai netenka reikšmės, pvz. nuolat kartoja tuos pačius žodžius.

Šie pakitimai vyksta ilgus metus. Galiausiai pacientas tampa visiškai priklausomas nuo kitų, o žmogaus asmenybė ir mintys išnyksta. Tad ne be pagrindo toks žmogus vadinamas „gyvuoju numirėliu“ arba situacija  apibūdinama kaip „laidotuvės be pabaigos“(Kirsti Solheim, 1990).

Faktai:

  • Senatvinė demencija būdinga 3-5 proc. virš 70 metų amžiaus žmonių.
  • Virš 80 metų amžiaus senatvine demencija serga apie 20 proc. žmonių.
  • Apie 50 proc. iš jų būdinga Alzheimerio tipo demencija.
  • Apie 20 proc. – multiinfarktinė demencija.
  • Likę atvejai – Alzheimerio ir multiinfarktinės demencijos derinys.

Antrinės senatvinės demencijos priežastys:

    1. Pseudodemencija (depresija)
    2. Medžiagų apykaitos sutrikimai
    3. Vit. B12 trūkumas
    4. Hidrocefalija
    5. Galvos smegenų auglys
    6. Inkstų funkcijos sutrikimai
    7. Vaistai, alkoholis, ūmios infekcijos.

Kasdienės problemos dirbant su senatvine demencija sergančiais žmonėmis

 Senatvine demencija sergantys žmonės gyvena praeities įvykiais, tai, kas vyko prieš daugelį metų, jiems atrodo, kad vyksta šiandien.

Pavyzdžiai:

  • Prie durų stovi senutė ir nuolat prašo, kad kas nors ją nuvežtų pas jos mamą. Ir nors jai pačiai 80 metų, o mama mirė prieš 30 metų, ji  vistiek gyvena prisiminimais apie mamą.
  • Kita sena dama mindžiukuoja prie durų ir prašosi parvežama namo, nes namuose jos laukia maži ir alkani vaikai. Savo vaikus ji prisimena labai mažus, ji visiškai pamiršo, jog jos vaikai suaugę ir sukūrę savo šeimas.
  • Sena moteriškė iš kaimo nori grįžti į savo ūkį, nes jai būtinai reikia pašerti gyvulius, pamelžti karves, nors ūkį ji turėjo prieš 40 metų.
  • Senas buvęs bankininkas kiekvieną rytą ruošiasi į darbą, nors jis jau senai pensijoje.

jaunyste

Tokios situacijos vadinamos krizinėmis temomis. Šios temos kažkam buvo labai svarbios gyvenime, o nuolat kirbantis pareigos jausmas neduoda ramybės.

Sprendimo strategijos:

Perorientavimas

Apie 1970 metus senatvine demencija sergantiems žmonėms buvo naudojama perorientavimo į tikrovę strategija. Ši technika rėmėsi bandymais sugrąžinti pacientą į realybę, nurodant, jog jo mintys neatitinka tikrovės. O tai atrodydavo taip:

  • Kiek tau metų Jonai? Tau juk yra 80 metų ir tu turi suprasti, jog tavo mama nebegali būti gyva. Ji mirė prieš 30 metų, juk kitaip ji būtų dabar 120 metų, tai neįmanoma, – aiškina slaugytoja.
  • O, Dieve, mano mama mirė? Kodėl man niekas apie tai nepasakė? O ne, aš netikiu, kad ji mirė.“

Tuomet prasideda aktyvi diskusija su pacientu, slaugytojas bando įrodyti, jog jo mama mirusi, o pacientas darosi piktas, pasimetęs, o dažnai tampa ir fiziškai agresyvus.

Pabandykite įrodyti senatvine demencija sergančiam bankininkui pensininkui, jog jam nebereikia eiti į darbą, ir jis tuo nepatikės. Arba buvusiai ūkininkei senutei, jog ji nebeturi gyvulių ir ji jūsų nesupras.

Perorientavimo technika senatvine demencija sergantiems žmonėms netinka, todėl, kad šiems žmonėms yra sutrikusi trumpalaikė atmintis. Šis sutrikimas užkerta kelią naudotis tuo, kas buvo neseniai patirta. Dėl šios priežasties šios technikos naudojimas gali sustiprinti paciento nerimą, pasimetimą, beviltiškumą ir nusivylimą. Naujos ir senos patirties integravimas tokiems žmonėms yra sunkus darbas, nes sergant senatvine demencija prarandamas ryšys tarp trumpalaikės ir ilagalaikės atminties.

Prisiminimų išsaugojimas smegenyse priklauso nuo to, kuri smegenų struktūra yra nepažeista. Pirmiausia prisiminimas laikomas trumpalaikėje atmintyje, o palaipsniui perkeliamas į ilagalaikę atmintį. Sergančiųjų Alzheimerio liga ilgalaikė atmintis būna ilgai nepakenkta, tačiau trumpalaikė atmintis būna visiškai sutrikusi. Ligai progresuojant sutrinka ir ilgalaikė atmintis.

Nuotrauka rutulys

Schemoje galime matyti kaip vyksta atminties procesas nuo vaikystės iki suaugusiojo ir iki dabar. Dėl pakenkimų tam tikrose smegenų dalyse, patys naujausi įspūdžiai nebepatalpinami atmintyje, o seniausieji prisiminimai išlieka iki tol, kol pakenkiama visa smegenų struktūra. Reorientavimo technika yra nukreipta į dabarties prisiminimus, todėl pacientas gali pasidaryti neramus, sutrikęs ir piktas. Ši technika gali sukelti katastrofišką paciento reakciją. Pacientas gali tai suvokti kaip nuolatinį priminimą, jog jis nėra padėties šeimininkas, o tai sukelia frustraciją, nerimą, depresiją ir menką savivertę.

Sutrikus trumpalaikei atminčiai, ilgalaikė atmintis kuri laiką būna nepažeista.  Kai kuriems pacientams, sergantiems demencija, prisiminimai iš tolimos praeities gali būti labai išreikšti, gyvybingi, ypač  susiję su biografine ir emocine sritimi. Gyvenimas praeityje pacientui  tam tikra forma gali būti tam tikra psichologinė atsvara, kompensacija, kai žmogus buvo pilnai savarankiškas ir valdė savo gyvenimą.

Atminties lygiai

Žmogaus atminties pėdsakai formuojasi visą gyvenimą. Mūsų ankstesni patyrimai bei mintys glūdi ilgalaikėje atmintyje, o įvykiai, kurie nutiko ką tik – trumpalaikėje atmintyje. Atsiradus atminties sutrikimams dažniausiai pažeidžiama trumpalaikė atmintis, žmogus neprisimena ką tik buvusių įvykių, tuo tarpu tai, kas vyko labai seniai, prisimenama gerai.

Neretai senyvo amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo atminties sutrikimų, užeina pykčio priepuoliai, kai susiduriama su realybe, kurios jie nesuvokia. Pavyzdžiui, stovi žmogus prie durų ir nori važiuoti namo pas savo mamą, tada jam pasakoma, jog jo mama mirusi, kad jis pats jau senas, tad mama negali būti gyva. Žmogus išsigąsta, tampa piktas, netiki tuo, kas jam sakoma, juk jis laidotuvėse mamos nedalyvavo, nes to nebepamena.

Tad senatvinė demencija pirmiausia pažeidžia trumpalaikę atmintį, o kai medicinos personalas apeliuoja būtent į šią atminties dalį, kuri pacientams yra nepasiekiama, iššaukiamas pacientų pyktis, baimė, nerimas.

Nepaisant to, reorientavimo technika vis dar dažnai naudojama, tačiau daugelis dirbančiųjų gali pastebėti, jog ši technika pacientus paverčia dar neramesniais bei pablogina situaciją. Kai tai nutinka, griebiamasi dažnai kitų strategijų:

Nekaltas melas

„Tu nori namo? Bet jau vėlu, autobusai nebevažiuoja. Lauke tamsu, lyja, šalta“. Toks nekaltas melas pacientus trumpam gali nuraminti, tačiau šioje situacijoje iškyla klausimas, ar etiška meluoti pacientui?

Alternatyvi strategija:

Pozityvus nukreipimas

Pozityvus nukreipimas – tai strategija, kurios metu stengiamasi nukreipti paciento dėmesį į pozityvius dalykus, kuriais jis susidomėtų ir nutolintų nuo iškilusios problemos. Mes pasiūlome jam ką nors pozityvaus. Pavyzdys: „Tu nori namo? Bet mes tuoj eisim valgyti skanios vakarienės, tu turi pirmiausia pavalgyti, pamatysi, tau tikrai patiks, čia juk tavo mėgstamiausias patiekalas.“

Arba: „Bet mes kaip tik dabar eisime padainuoti, tu turi mums būtinai padėti.“

Taip pat galima su pacientu trumpai išeiti pasivaikščioti, pakalbėti apie dalykus, kuriais žmogus anksčiau domėjosi, kartu atsigerti kavos.

Pozityvių nukreipimų įvairovė sukuria palankią aplinką senatvine demencija sergantiems žmonėms.

Pozityvus nukreipimas neveikia – ką daryti?

Pozityvus nukreipimas retai gali padėti, kai „situacija prie durų“ per daug įsisiautėja. Paprastai sakoma, jei žmogus stovi prie durų susipakavęs visus savo daiktus ir ruošiasi eiti namo, situacija vertinama kaip per daug uždelsta. Žmogus bus labai piktas, agresyvus ir mūsų žinios bei patirtis čia nebepadės. Tuo labiau, jog senatvine demencija sergantieji šioje situacijoje blokuoja visą informaciją, jos nepriima.

Patarimas : dirbti prevenciškai, neleisti, jog krizė taptų faktu.

Rizikingų situacijų planavimas

Norėdami užkirsti kelią tokioms rizikingom situacijom, labai svarbu suplanuoti demencija sergančiųjų kasdienę veiklą.

Būtina atkrepti dėmesį, kokiu paros metu jis tampa ypač neramus, kuriuo metu linkęs pakuotis daiktus namo, gal tam tikros situacijos iššaukia tokį elgesį, gal tai susiję su konkrečiu asmeniu? Planavimas gali padėti laiku atpažinti nerimą bei užbėgti įvykiams už akių – pozityviai nukreipti ir nuraminti. Visada yra lengviau užkirsti kelią krizinėm situacijom, nei jas spręsti.

Pavyzdys: Artimieji lanko demenciją sergantį žmogų ir ruošiasi išeiti namo.

Senatvine demencija sergantis žmogus taip pat mielai eitų namo su savo artimaisiais. Pacientą gali apnikti liūdesys arba pyktis, artimieji jaus sąžinės graužatį, o medicinos personalas turės paplušėti, kad nuramintų pacientą.

Sprendimas: paprašykite, kad vienas iš artimųjų jus informuotų apie ėjimą namo prieš 5 minutes. Mes informuosime artimuosius, jog vienas iš personalo prisės kartu prie paciento bei artimųjų bei stengsis įsilieti į kompaniją ir dalyvauti pokalbyje.  Tokiu būdu bus užmegztas kontaktas su demencija sergančiuoju pacientu, o artimieji nepastebimai galės pasišalinti (svarbu, kad artimieji vengtų atsisveikinimo scenų). Artimieji patenkinti išeis namo, pacientas bus ramus, o mes išvengsime emocinių krizių.

Parengta pagal Norvegijos Gerontologijos centro psichologės Lise Naes kursų medžiagą

Virusinio hepatito ABC

abc

Virusinis hepatitas arba Botkino liga yra viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Susirgusiųjų hepatitu pacientų gydymas yra ilgas ir brangus, neretai liga komplikuojasi, pereina į lėtinę eigą, o žmonės ilgam praranda darbingumą.  Hepatitu B pasaulyje užsikrėtę yra apie 350 mln žmonių, Lietuvoje – apie 1 proc. visų gyventojų. Hepatitu C pasaulyje užsikrėtę apie 200 mln. žmonių,  tuo tarpu Lietuvoje skaičiuojama apie 1,5 – 3 proc. užsikrėtusiųjų visų gyventojų.

Hepatitą sukelia šešių tipų virusai, kurie žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis – A, B, C, D, E ir G. Lėtine liga komplikuojasi B, C, D virusų tipai. Visi hepatito virusai yra RNR tipo, išskyrus hepatito B,  kurį sukelia DNR tipo virusai.

Virusinis hepatitas yra sisteminė infekcinė liga, pažeidžianti parenchimines kepenų ląsteles, kurios degeneruoja ir atrofuojasi. Pakitusios kepenys nebegali suskaidyti iš virškinamojo trakto į kraują patekusių nuodingųjų medžiagų. Be virusų hepatitą taip pat gali sukelti bakterijos (sergant vidurių, dėmėtąja šiltine, sifiliu, maliarija), alkoholis, tam tikri vaistai ir kiti cheminiai toksinai.

Virusinis hepatitas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje, todėl slaugytojai turi būti gerai susipažinę su šios ligos požymiais,simptomais bei gydymu.

Simptomai ir diagnostika

Virusinio hepatito pradžia gali būti visiškai nepastebima, besimptomė, o kartais priešingai – pasireiškia agresyvia, žaibine forma, kuri kelia grėsmę gyvybei ar pereina į lėtinę ligą. Besimptomiai ligos atvejai dažnai lieka neužregistruoti, laiku neatpažinti. Pasitaiko, jog pacientai, patekę į ligoninę dėl kitos ligos, dažnai net nežino, jog serga hepatitu bei  kelia grėsmę medicinos personalui.

Visos hepatito formos kliniškai pasireiškia panašiai. Ligos pradžia būna netikėta, atsiranda karščiavimas, gelta, pykinimas, apetito praradimas, pilvo skausmas, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesios. Mažiems vaikams būdingesnės besimptomės formos. Pacientai į gydytojus dažniausiai kreipiasi dėl tamsaus šlapimo bei akių baltymų pageltimo. Laboratorijoje yra nustatomi hepatito žymenys- antikūnai bei antigenai- taip diagnozuojamas hepatito tipas.

Hepatitas A

Hepatitas A plačiai paplitęs pasaulyje, mažai išsivysčiusiose šalyse neretai pasireiškia epidemijomis. Infekcijos sukėlėjų yra randama išmatose iki simptominio ligos pasireiškimo. Virusai, išsiskyrę su išmatomis, užkrečia aplinką ir plinta per maistą, vandenį, nešvarias rankas, indus, žaislus.

Inkubacinis periodas trunka nuo 15 iki 50 dienų. Dėl ilgo inkubacinio periodo sunku nustatyti infekcijos šaltinį. Tarp vaikų hepatitas A dažniausiai plinta per nešvarias rankas, o ligos eiga 90proc. atvejų būna besimptomė. Suaugusiems ūminė ligos stadija gali būti sunki, pasireiškianti karščiavimu, silpnumu, pykinimu, vėmimus, po 1-2 savaičių gali padidėti kepenys, išryškėti gelta, patamsėti šlapimas, pašviesėti išmatos. Liga gali trukti nuo keturių iki aštuonių savaičių. Persirgus hepatitu A dažnai pasveikstama visiškai, liga retai pereina į lėtinę formą, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

Hepatito A infekcijos protrūkiai dažniausiai pasireiškia per užkrėstą vandenį, maistą, ypač vartojant jūros gėrybes, kurios buvo gautos  iš užkrėsto vandens. Yra pasitaikę atvejų, kai liga išplito per braškes, kurios buvo plautos užkrėstu vandeniu. Taip pat hepatito A protrūkiai buvo fiksuoti ligoninėse, kai medicinos darbuotojai darbo vietoje valgė, gėrė ir gamino valgį.

Hepatito A profilaktika- tai sanitarijos ir higienos mokymas, tinkamas maisto ruošimas, saugus fekalijų nukenksminimas, o visų svarbiausia- rankų plovimas prieš valgį ir higienos normų laikymasis ruošiant valgį.

Nuo hepatito A taip pat apsaugo vakcina. Ji rekomenduojama daug keliaujantiems žmonėms, homoseksualiems asmenims, vaikams, kurių gyvenamoji aplinka palanki plisti hepatitui A. Asmenys, bendravę su sergančiaisiais hepatitu A, profilaktiškai per dvi savaites nuo kontakto turi gauti imunoglobulino.

Hepatitas B 

Hepatitu B užsikrečiama per pažeistą odą ir gleivines, įsidūrus užkrėsta adata, kontaktuojant su virusais užkrėstu krauju ar kitais žmogaus biologiniais skysčiais, lytiniu keliu, per tatuiruotes, naudojantis bendrais skutimosi peiliukais, tais pačiais švirkštais ir adatomis. Sergančios motinos užkrečia savo naujagimius gimdymo metu.

Hepatito B virusas aplinkoje gali išlikti gyvybingas iki 7 parų ir patekęs į organizmą sukelti infekciją. Hepatito B inkubacinis periodas yra apie 75 dienos, o organizme aptinkamas po 30-60 dienų po užsikrėtimo.

Hepatitu B sergama visose šalyse, o ypač Pietų Azijoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis daugiau nei 780 tūkst. žmonių kasmet miršta nuo šios ligos sukeltų komplikacijų – kepenų cirozės bei kepenų vėžio. Hepatitas B būna tiek ūminis, tiek lėtinis. Paprastai infekcija rezorbuojasi, virusai iš kraujo pasišalina ir žmogus pasveiksta per pirmuosius metus. Tačiau kai kuriais atvejais virusai išlieka, žmonės tampa lėtiniais virusų nešiotojais.

Sergantiesiems lėtiniu hepatitu B neretai išsivysto kepenų cirozė ar kepenų vėžys, kurie dažnai nustatomi tik vėlyvose stadijose.  Ypač didelė rizika, jog hepatitas B taps lėtiniu yra vaikams, kurie šia liga užsikrečia nuo sergančios motinos. Lėtinis hepatitas gydomas antivirusiniais vaistais, kurie sukelia daug pašalinių reakcijų, o  ir gydymas ne visada būna efektyvus.

Viena efektyviausių šiuo metu profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo hepatito B, vakcinacija. Ši vakcina yra įtraukta į privalomojo vaikų skiepijimo kalendorių. Kitos profilaktinės priemonės – lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, nesidalyti skutimosi priemonėmis, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetėliais, adatomis, švirkštais, naudoti apsaugines pirštines, akinius kontaktuojant su krauju ir kitais biologiniais skysčiais.

Hepatitas D

Hepatitą D sukelia vadinamieji “delta virusai”. Jis visada būna susijęs su hepatitu B. Hepatitas D dažniausiai pasireiškia kaip greta einanti ar antrinė sergančiųjų lėtiniu hepatitu B infekcija. Tokia kepenų liga yra daug sunkesnė nei atskira hepatito B forma. Rekomenduojamas antivirusinis gydymas, tačiau gydymo efektyvumas nedidelis. Simptomai ir užsikrėtimo keliai tokie pat, kaip ir hepatito B.

Hepatitas C

Hepatitu C serga visų amžiaus grupių asmenys, tačiau dažniausiai 20 -39 metų amžiaus žmonės. Vyrai serga šiek tiek dažniau. Inkubacinis periodas tęsiasi nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių. Daugumai infekuotųjų nepasireiškia jokių simptomų. Ūmiu ligos periodu gali varginti nuovargis, pykinimas, karščiavimas, apetito sumažėjimas, kepenys tampa skausmingos, gelta dažniausiai nebūdinga. 85 proc. ir daugiau infekuotųjų išsivysto lėtinis hepatitas.

Didelėje rizikoje užsikrėsti ūminiu hepatitu C yra intraveniniai narkomanai, kokaino vartotojai, asmenys anksčiau sirgę lytiniu keliu plintančiomis ligomis, medicinos darbuotojai susižaloję infekuotomis adatomis, asmenys,  dažnai keičiantys sekso partnerius bei asmenys, kuriems iki 1994 metų buvo perpiltas kraujas ar buvę kraujo donorai, o taip pat asocialūs asmenys.

Kokaino vartotojai dažnai  naudoja bendrus nosinius šiaudelius, kuriais pažeidžiama nosies gleivinė ir taip pernešama infekcija, be to dauguma jų yra ir intraveniniai narkomanai.

5-6 proc. kūdikių, gimusių hepatitu C infekuotoms motinoms, taip pat užsikrečia šiuo virusu. Šis skaičius išauga iki 14 procentų, jei motinai kartu pasireiškia ir gretutinės infekcijos. Manoma, jog hepatitas  C per motinos pieną neperduodamas.

Užsikrėtimas hepatitu C lytinių santykių metu  nėra labai didelis (dažniau užsikrečiama hepatitu B),  nebent dažnai keičiami lytiniai partneriai bei sergama kitomis lytiniu keliu plintančiomis  ligomis. Tatuiruotės, auskarų vėrimas taip pat kelia pavojų, jei tai atliekama nesteriliomis adatomis ir įranga. Alkoholis dar labiau pažeidžia virusų paveiktas kepenis ir pablogina ligos eigą.

Lėtinis hepatitas C yra slaptas procesas, kuris lėtai progresuoja keletą dešimtmečių nepasireikšdamas jokiais simptomais ir fiziniais požymiais, kol lėtinis kepenų pažeidimas pereina į nekrozę ir fibrozę, o galiausiai- į cirozę. Hepatito C virusų antikūnai (anti-HCV) rodo esant ar buvus infekcijai, tačiau iš jų negalima nustatyti, ar tai ūmi, ar lėtinė liga. Hepatito C RNR serumo mėginiais aptinkami cirkuliuojantys kraujyje virusai. Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas kraujyje neparodo kepenų pažeidimo lygio, todėl reikalingi išsamesni tyrimai – kepenų  ultragarsinis tyrimas, kuris gali atskleisti kitas kepenų ligos priežastis, kepenų biopsija.

Deja, kol kas nei vakcinos, nei imunoglobulino, apsaugančio nuo hepatito C, nėra, žmogaus organizmas nepajėgus gaminti antikūnų visiems hepatito C genotipams. Šis faktas apsunkina vakcinos kūrimą bei hepatito C gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo hepatito C?

  • Medicinos darbuotojai turi laikytis universalių apsaugos taisyklių – naudoti apsaugines pirštines, akinius.
  • Asmenys, infekuoti hepatitu C, negali būti kraujo, organų, audinių ar sėklos donorai.
  • Narkomanai, vartojantys leidžiamuosius narkotikus, negali būti kraujo donorais.
  • Vengti didelės sekso partnerių kaitos, naudoti prezervatyvus.
  • Nesinaudoti bendrais skustuvais, dantų šepetukais.
  • Bet kokios atviros žaizdos turi būti pridengtos.
  • Didesnės rizikos asmenys turi būti nuolat tikrinami dėl hepatito.
  • Donorų kraujas turi būti nuolat tikrinamas.
  • Švirkštų bei adatų keitimo programos narkomanams iš dalies sumažina parenteraliai plintančią infekciją.
  • Moteriai, infekuotai hepatitu C, nėštumas nėra kontraindikuotinas.
  • Per motinos pieną, manoma, hepatitas C neplinta.
  • Naudojantis tais pačiais indais, stalo įrankiais su infekuotuoju hepatitu C, užsikrėtimo rizikos nėra.

Hepatitas E

Hepatitas E plinta oraliniu – fekaliniu keliu, dažniausiai per užkrėstą vandenį. Didžiausias šios ligos paplitimas – Rytų ir Pietų Azijoje. Eiga panaši į hepatito A. Ši ligos forma nepereina į lėtinę, tačiau ūmi ligos stadija gali būti grėsminga sveikatai ir gyvybei. Nėščiosioms, susirgusioms šiuo virusu,  komplikacijų pavojus kyla trečiame trimestre. Kinija sukūrė ir užpatentavo vakciną, apsaugančią nuo hepatito E, tačiau kol kas pasaulyje ši vakcina nepaplito.

Hepatitas G

Hepatitas G dar žinomas kaip GB – C virusas, atrastas 1995 -96 metais, tad kol kas apie jį žinoma nedaug. Dažnai šis virusas aptinkamas kartu su hepatitu B, C ar žmogaus imunodeficito virusu sergančių žmonių kraujyje. Plinta kaip ir hepatitas B bei C.

Slaugos ypatybės

Slaugytojas turi gerai išmanyti hepatito užsikrėtimo būdus, hepatitui būdingus požymius bei kaip apsisaugoti nuo šios grėsmingos infekcijos perdavimo. Renkant duomenis slaugos istorijai svarbu nustatyti potencialius užsikrėtimo hepatitu rizikos veiksnius – dažnos kelionės, narkotikų vartojimas, buvę kraujo perpylimai, hemodializės. Apie juos būtina informuoti gydytoją. Taip pat labai svarbu slaugytojui išlikti objektyviam, o sužinojus apie hepatito infekciją, nesmerkti paciento, neauklėti, o suteikti žinių apie galimą gydymą bei pagalbą. Užsikrėtusieji negali būti kraujo ar serumo donorai, turi vengti alkoholio ir privalo pasiskiepyti nuo kitų hepatito formų. Tokių žmonių priežiūrai reikia gerų slaugymo įgūdžių ir pasiruošimo. Slaugytojas turi būti parama lėtine liga sergančiam pacientui.

Slaugytojams, kontaktuojantiems su biologiniais skysčiais bei krauju, rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito B, laikytis universalių apsaugos taisyklių, net tada, jei paciento istorijoje nėra hepatito rizikos veiksnių. O taip pat kiek galima dažniau naudoti vienkartines priemones, nukenksminti panaudotas adatas. Taip užtikrinsime  saugią aplinką tiek sau, tiek savo pacientui.

Ką būtina žinoti apie glaukomą

G4

Glaukoma – tai liga, kuri tyliai pasiglemžia daugelio žmonių regėjimą. PSO skelbia, jog glaukoma  – antroji pagrindinė aklumo priežastis. Manoma, jog Lietuvoje šia liga serga apie 32 tūkstančius žmonių, o kasmet nustatoma apie 10 tūkstančių naujų atvejų. Susirgusieji glaukoma dažnai net nežino, jog serga, o diagnozė neretai nustatoma jau ligai pažengus, atliekant akių profilaktinį patikrinimą. Manoma, jog virš 40 metų amžiaus 2-3 proc. žmonių suserga glaukoma. Būtent tokio amžiaus žmonės kviečiami profilaktiškai pasitikrinti akis.

Kas yra glaukoma?

Glaukoma – tai akių ligų grupė, pažeidžianti regos nervą, o to pasakoje prarandamas regėjimas bei vystosi aklumas. Regos nervą sudaro daugiau nei 1 milijonas nervinių skaidulų, jo pagalba akių tinklainė „sujungiama“ su smegenimis ir konvertuojamas vaizdas. Sveikas regos nervas būtinas geram regėjimui. Atsiradus regos nervo pažeidimui žmogui silpsta regėjimas, siaurėja akiplotis, vaizdas matomas tarsi pro vamzdį.

G1

Akis turi priekinę ir užpakalines kameras, kurias užpildo skystis, sudarytas iš įvairių druskų ir kitų maisto medžiagų. Šis skystis maitina lęšiuką ir rageną bei pašalina medžiagų apykaitos produktus, tai tarsi nuolat tekantis šaltinis. Skystis susidaro krumplyne, o išteka į venas per siaurą 0,37 mm skersmens latakėlį – Šlemo antį. Tekėdamas jis sukuria tam tikrą spaudimą, taip išlaikoma akies funkcijoms labai svarbi elastinga rutulio forma. Sutrikus nutekėjimui, skystis kaupiasi kamerose, akis spaudžiama iš vidaus, didėja akispūdis. Tai pažeidžia regos nervą, kuris atsakingas už vaizdo perdavimą į smegenis. Dėl spaudimo regos nervas pradeda negrįžtamai nykti, o žmogaus regėjimas prastėja.

G2

Išskiriamos šios glaukomos rūšys:

  • Atviro kampo glaukoma – sudaro 90 proc. glaukomos atvejų. Ši liga vystosi lėtai, gali būti susijusi su diabetu ir trumparegyste bei palaipsniui gali pakenkti abi akis. Lėtinė glaukoma ankstyvoje stadijoje nepasireiškia jokiais simptomais, neretai nustatoma tik tada, kai prarandamas periferinis regėjimas bei regos nervas jau yra pažeistas.
  • Uždaro arba siauro kampo glaukoma – tai mažiau paplitusi glaukomos forma, kurią gali iššaukti akių traumos, įvairūs uždegiminiai procesai, akių vyzdžių išplėtimas vaistais. Ši glaukoma pasireiškia aštriu staigiu skausmu akyse arba aplink akis, neryškiu vaizdu bei akių paraudimu. Ši būklė reikalauja staigaus gydymo, nes gresia staigus apakimas.
  • Glaukoma su normaliu akispūdžiu – pasireiškia dėl akių kraujotakos pablogėjimo.
  • Vaikų glaukoma – tai įgimta liga, vaikai gimsta su padidėjusiu akispūdžiu. Pasitaiko 1 iš 10 000 atvejų.

Glaukomos gydymas

Glaukomos terminas vartojamas nuo viduramžių, tačiau tik neseniai išsiaiškinta, kodėl prarandamas regėjimas. 1745 metais Johann Zacharias Platner pažymėjo, jog glaukomos apimtos akys būna kietos čiuopiant. Tais laikais gydyta tik chirurginiu būdu. 1856 metais Albrecht von Graefe atliko iridoektomiją ir šis gydymo metodas  buvo efektyvus kai kurioms glaukomos formoms gydyti. Tai buvo didelis žingsnis medicinoje, nes ne tik atrastas vienas iš gydymo būdų, bet ir atskleista, jog glaukoma būna įvairių formų. Daugiau nei prieš 100 metų pristatytas pirmasis vaistas glaukomai gydyti –  Pilokarpinas, kuris naudojamas ir šiandien.

Glaukoma – tai daugybės faktorių liga, o pagrindinė priežastis – padidėjęs akispūdis. Deja, glaukoma nėra išgydoma liga, ją įmanoma tik pristabdyti. Taikomi vaistai, kurie mažina akies spaudimą, lazerinis bei operacinis gydymas. Manoma, jog kuo didesnis akies spaudimas, tuo daugiau prarandama regėjimo.

Vaistai glaukomai gydyti

Sergantiesiems glaukoma dažniausiai paskiriami akių lašai, kurie mažina akies spaudimą bei apsaugo regos nervą. Lašiukai gali pagerinti akies skysčio nutekėjimą arba sumažinti jo gamybą. Vaistai glaukomai gydyti klasifikuojami pagal jų veikliąsias medžiagas:

  • Alfa agonistai – šie vaistai sumažina skysčio išsiskyrimą akyse bei pagerina akies drenažą. Galimi vaistų pavadinimai – Brimonal, Luxfen, Alphagan akių lašai. Galimi pašaliniai reiškiniai – akių perštėjimas, deginimas po vaistų įlašinimo, nuovargis, galvos skausmas, mieguistumas, išsausėjusi burna, nosis.
  • Beta adrenoblokatoriai – šie vaistai mažina intraokuliarinio skysčio gamybą. Galimi vaistų pavadinimai – Timosan, Aritomol, Tim – Alcon. Galimi pašaliniai reiškiniai – gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas, retėti pulsas, atsirasti mieguistumas, dusulys, ypač sergantiems astma.
  • Karboanhidrazės inhibitoriai – šie vaistai sumažina akies spaudimą, mažindami intraokuliarinio skysčio gamybą. Vaistai – Azopt, Trusopt, Dorzolamide. Pašaliniai reiškiniai – šios grupės vaistai dar pakankamai nauji, tad pašaliniai reiškiniai nėra gerai ištirti, gali pasitaikyti akių perštėjimas, deginimas po lašų sulašinimo.
  • Cholinerginiai (miotiniai) – šie vaistai sumažina akies spaudimą, pagerindami akies skysčio nutekėjimą. Dažnai šie vaistai vartojami kartu su kitais vaistais glaukomai gydyti, tokiu būdu kontroliuojama kiek skysčio akyse pagaminama ir pagerinamas to skysčio nutekėjimas. Vaistai – Pilocarpine. Pašaliniai reiškiniai – neryškus matymas naktį ar blogai apšviestose vietose (teatre) dėl akies vyzdžio susitraukimo. Miotiniai vaistai pagerina intraokulinio skysčio drenažą, sumažindami vyzdį ir tuo pačiu pagerindami skysčio nutekėjimą iš akies.
  • Prostaglandinų analogai – pagerina akies skysčio pasišalinimą iš akies vidaus į kraujotaką. Vaistai – Latanoprost, Travatan, Xalatan lašai. Pašaliniai reiškiniai – gali pasikeisti akių spalva dėl rudo pigmento padidėjimo gydomoje akyje, blakstienų sustorėjimas, išvešėjimas, akių paraudimas, niežėjimas, neryškus vaizdas.
  • Kombinuoti vaistai – šie vaistai būna kelių vaistų grupių derinys. Tokius vaistus patogiau naudoti, nereikia kelių buteliukų lašiukų bei finansiškai pigiau. Vaistai – Cosopt (dorzolamidas+timololis), Combigan (brimonidinas+timololis), Simbrinza (brinzolamido ir brimonidino tartrato derinys). Pašaliniai reiškiniai priklauso nuo to, kokios grupės vaistų derinys vartojamas.

Jei vartojami keli lašiukai, būtina prisiminti, jog tarp lašų būtinas bent 5 minučių intervalas.

Kaip sulašinti vaistus?

  • Pirmiausia – higiena. Prieš procedūrą švariai nusiplaukite rankas. Vaistų buteliukas visada turi švarioje vietoje, kambario temperatūroje, sandariai uždarytas. Ant buteliuko užrašoma atidarymo data bei paciento vardas, jei vaistai naudojami gydymo įstaigoje.
  • Pacientas šiek tiek atlošia galvą, o slaugytojas rodomojo piršto pagalba patraukia žemyn apatinį voką. Pakreipiamas vaistų buteliukas ir įlašinamas vienas lašas vaistų į susidariusią kišenę. Vaistų buteliukas negali liestis nei prie paciento voko, nei blakstienų, kad neperneštumėm bakterijų ant buteliuko lašintuvo.
  • Po vaistų sulašinimo paciento paprašykite užmerkti akis ir ramiai pasedėti 2 minutes, tiek laiko reikia, kad vaistai patektų į gilesnius akies sluoksnius.
  • Kad vaistai dar geriau įsisavintų, tegu pacientas savo pirštų pagalvėles uždeda ant vidinių akies kampų prie nosies ir nestipriai spausdamas palaiko 2 minutes. Taip sumažinsime vaistų sisteminius pašalinius reiškinius bei vaistai neišbėgs į nosį.
  • Po 5 minučių galime lašinti kitus vaistus, jei vartojami keli preparatai.

Glaukomos profilaktika

Vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms patariama kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją bei pasimatuoti akispūdį (intraokulinį spaudimą). Padidėjęs akispūdis laikomas vienu didžiausiu rizikos veiksnių glaukomos atsiradimui. Normalus akispūdis svyruoja nuo 10 iki 21 mmHg. Manoma, jog akispūdžiui esant tarp 21 -23 mmHg, rizika glaukomos išsivystymui padidėja keturis kartus, o jei virš 24 mmHg – rizika padidėja net10 kartų.

Su amžiumi taip pat didėja rizika glaukomos vystymuisi, vyresniame amžiumi ypač būdinga atviro kampo glaukoma. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į paveldimumą, jei šeimoje buvo sergančiųjų šia liga, didelė tikimybė, jog ši liga gali vystytis ir kitiems šeimos nariams.

Neatmetama ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo bei glaukomos ryšys. Hipertenzija taip pat laikoma rizikos veiksniu.

Manoma, jog migrena ir periferinis vazospazmas taip pat gali įtakoti optinio nervo pakenkimą. Taip pat akių traumos gali predisponuoti glaukomos vystymąsį.

Teigiama, jog didžioji dalis, sergančiųjų glaukoma – trumparegiai, tad miopija (trumparegystė) taip pat laikoma rizikos veiksniu.

Tyrimai rodo, jog sergantieji cukriniu diabetu yra du kartus didesnėje rizikoje susirgti glaukoma, nors ryšys nėra kol kas visiškai aiškus.

Diskutuotinu rizikos veiksniu laikomas rūkymas. Vieni tyrimai rodo, jog buvę rūkaliai yra tokioje pačioje rizikoje susirgti glaukoma, kaip ir nerūkantieji. Kiti tyrimai rodo, jog atviro kampo glaukoma dažniau gali išsivystyti tiems rūkaliams, kurie vis dar neatsisakė rūkymo.

Ilgalaikis kortikosteroidų naudojimas dažnai sukelia vaistų iššauktą glaukomą (antrinė glaukoma). Tyrimai rodo, kad bet kokiu pavidalu vartojami kortikosteroidai (tepalai, inhaliatoriai, tabletės ir kt) sukelia intraokulinio spaudimo padidėjimą.

Ir dar …

Labai informatyvus trumpas glaukomos apibūdinimas

G3

Švenčių belaukiant ir laimingieji migdolai

1

Geroji žemele,
Parodyk man kelią
Į baltą, į tyrą
Kalėdų žvaigždelę.

Kai niekas nemato,
Kai niekas negirdi…
Kai angelas basas
Ateina į širdį.

Ištrauka iš Z. Gaižauskaitės eilėraščio “Kalėdų žvaigždelė”

 Iškritus pirmajam sniegui, širdį apgaubia neapsakoma palaima ir ramuma, tarsi ant tavo pečių ilsėtųsi šiltos ir geros mamos rankos. Snaigių lengvumas, sniego tyrumas, prislopinta tyla – viskas aplinkui nurimsta, laukdami didžiojo Kalėdų stebuklo. Širdies kertelėj kirba neapsakomas jaudulys, nosį kutena pažįstami ir taip pasiilgti kvapai, o akys vėjavaikiškai šypsosi, ieškodamos tokios pačios laimės ir meilės kitų akyse. Jaukių ir šiltų jums Kalėdų, linkime vieni kitiems, o šie žodžiai bei geri ketinimai birsta lyg stiklo karoliukai į kiekvieno širdis tarsi atviras kišenes. Taip paprasta būti laimingu, taip paprasta džiaugtis paprastais dalykais ir susikurti kasdien mažytę šventę!

Užveriant paskutinius šių metų puslapius, norėjosi padovanoti jums mažą kvapnią idėją, kuri gali virsta puikia dovana tiems, kuriuos mylime. Tai migdolai šokolade arba kitaip laimingieji migdolai. Kodėl laimingieji? Todėl, kad čia naudojami tik laimingi ingredientai ir dalelė šilumos jūsų rankų ir širdies.

IMG_5320

Migdolai indų medicinoje, Ajurvedoje, vadinami jaunystės šaltiniu. Mūsų kūnus jie aprūpina būtinais baltymais bei vitaminu E, drėkina odą, gerina atmintį bei smegenų darbą. Juos ypač patartina valgyti šaltuoju metų laiku, nes padeda mūsų kūnams sušilti, išvaikydami įsivyravusią vėjo (vata) energiją. O taip pat juose randama tokių mikroelementų kaip magnio, kalcio, geležies, fosforo, kalio bei mangano. Per dieną patariama suvalgyti ne daugiau 10 migdolų, mat didesnis kiekis gali sukelti virškinimo problemų.

Na, o juodas šokoladas vienas sveikiausių saldumynų, pagamintų iš kakavmedžio sėklų. Tai vienas geriausių antioksidantų šaltinių žemėje. Rinkitės ne mažesnį kaip 75 -85 proc. kakavos turintį šokoladą. Suvalgę 100 gramų juodojo šokolado gausite daugiau nei pusę rekomenduojamos dienos normos geležies, magnio bei visą dozę mangano bei vario. O taip pat šiek tiek seleno, cinko, kalio ir fosforo. Tik nepamirškite, jog visas šitas gėris atkeliauja kartu su 600 kalorijų, tad mėgaukitės su saiku:).

IMG_5346

O galiausiai šį laimingą duetą pabarstykite jūsų mėgstama druska, tai suteiks atsvarą tam nuodėmingam saldumui.

Laimingieji migdolai

Poros saujos migdolų

100 g juodojo šokolado 75-85 proc.

Šiek tiek druskos

  • Migdolus paskleiskite ant kepimo popieriaus skardoje ir dėkite į 180°C laipsnių įkaitintą orkaitę 10 minučių, truputį pavartykite.
  • Apskrudusius migdolus išimkite ir palikite vėsti.
  • Atvėsus migdolams, vandens vonelėje ištirpdykite juodąjį šokoladą.
  • Nedidelį kiekį migdolų meskite į šokolado masę ir šakutės pagalba atsargiai apvoliokite šokolade.
  • Šakutės pagalba ištraukite ir dėkite ant kepimo popieriaus džiūti ir sustingti.
  • Tą patį veiksmą kartokite ir su kitais migdolais.
  • Baigus šį procesą, apibarstykite migdolus žiupsneliu druskos.
  • Jei norite migdolais mėgautis greičiau, įdėkite juos į šaldytuvą arba tiesiog praverkite langą, taip greičiau sustings šokoladas.
  • Skanaus bei nepamirškite pavaišinti savo artimųjų!

page

Kaip teisingai injekuoti insuliną naudojant insulino injektorius („parkerius“)?

 

1

Teisinga insulino atlikimo technika garantuoja optimalų insulino veikimą bei lengviau kontroliuojamą gliukozės kiekį kraujyje. O taip pat tai svarbu siekiant išvengti riebalinių pagalvėlių (lipohipertrofijų) atsiradimo, vienos dažniausių komplikacijų, insuliną naudojantiems asmenims.

 Kaip klasifikuojamas insulinas?

Naudojamas žmogaus insulinas ir žmogaus insulino analogai, kurie gali būti:

  • trumpai veikiantys,
  • vidutinio veikimo,
  • trumpo ir ilgo veikimo mišiniai
  • ilgai veikiantys.

Pagal insulino poveikį pasirenkama injekcijos vieta.

Kur leidžiamas insulinas?

  • Trumpai veikiantis insulinas leidžiamas į pilvą.
  • Ilgai veikiantis insulinas leidžiamas į šlaunį (viduriniąją ar išorinę dalį) arba į sėdmenų viršutiniąją dalį.
  • Vidutinio veikimo insulinas leidžiamas į šlaunį ar sėdmenį.
  • Trumpo ir ilgo veikimo insulino mišiniai leidžiami iš ryto į pilvą, o vakare į šlaunį.

7227-21-injeksjonsteknikk2 (1)

Vaikai trumpo veikimo insuliną gali leistis į sėdmenis, tokiu būdu turime daugiau insulino leidimo vietų, tad labiau apsisaugosime nuo odos sukietėjimų. Nėščiosios taip pat gali leistis insuliną į sėdmenis.

Insulinas leidžiamas į poodį. Jei naudojama ilgesnė adata bei įduriama per giliai, insulinas patenka į raumenis, tuomet injekcija yra skausminga, o maksimalus insulino veikimas prasideda per greitai – po 15 minučių.

Jei adata per trumpa arba įduriama tik į odos paviršių, insulinas gerai nesirezorbuos, o gliukozės kiekis kraujyje išliks aukštesnis.

Norint suleisti teisingai,  į poodį, patariama nykščio ir rodomojo pirštų pagalba odą suimti į raukšlę, bet ne per stipriai, kad neatsirastų kraujosrūva.

Prieš duriant adatos stūmoklis šiek tiek pastumiamas ir nuleidžiami keli lašai insulino, tuo pačiu pasitikrinam ar adata nėra užsikimšusi, ar nėra švirkšte oro.

Siekiant išvengti kraujosrūvų injekcijos vietoje, odą prieš injekciją galima pašaldyti ledo gabaliuku 30-60 sekundžių. Įduriama staigiu judesiu, lėtas dūris yra žymiai skausmingesnis. Paspaudžiamas dozuoto švirkšto galas ir sušvirkščiamas nustatytas kiekis insulino. Suleidus insuliną, suskaičiuojama iki 10 ir atleidžiama odos raukšlė bei ištraukiama adata. Skaičiuojama tam, kad kuo tikslesnė insulino dozė patektų į poodį. Per greitai ištraukus adatą, daugiau insulino lašų išsiskirs į išorę.

Keiskite adatas

Po kiekvienos injekcijos, adata išmetama ir sekančiai injekcijai imama nauja. Insulino adatos galas yra pagamintas iš nikelio, o pati adata aptraukta silikonu. Po panaudojimo šis silikonas susidėvi, tad adata lieka be apsaugos. Nikelis gali alergizuoti. Be to, daugkartinis adatų naudojimas didina riziką atsirasti odos sukietėjimams.

Insulinas neleidžiamas arti apgamų, randų, odos sužeidimų bei arčiau nei 3 cm aplink bambą. Leidžiamas insulinas turi būti kambario temperatūros, šaltas insulinas gali deginti.

Kokiu kampu leidžiamas insulinas?

Vidutinio veikimo trukmės insuliną bei insulino mišinius prieš injekcijas būtina pasukinėti tarp delnų, pavartyti kad injekuojamas tirpalas būtų tolygus. Kartais tai būtina padaryti net 10-20 kartų. Negalima insulino kratyti, atsiras oro burbulų, tai nėra pavojinga, tačiau insulinas veiks silpniau.

Kokiu kampu insuliną leisim, priklauso nuo adatos ilgio, injekcijai pasirinktos vietos bei kūno tipo. Naudojant trumpiausią adatą galima insuliną injekuoti 90 laipsnių kampu, anksčiau buvo siūloma leisti 45 laipsnių kampu, siekiant išvengti insulino patekimo į raumenis. Šiuo metu trumpiausia adata yra 6 mm ilgio, o antodis (epidermis) yra 1-4 mm storio. Leidžiant insuliną įstrižai, rizikuojame jį suleisti į odą. Šiuo metu patariama mažo svorio vaikams insuliną injekuoti 45 laipsnių kampu bei naudoti trumpiausią adatą. Suaugusiems patariama insuliną leisti 90 laipsnių kampu.

Karštis ir šaltis turi įtakos insulino veikimui

Po insulino injekcijos, dūrio vietos nepatariama masažuoti, gnaibyti, tai gali turėti įtakos kaip insulinas greitai absorbuosis. Fizinis aktyvumas bei karštis, pavyzdžiui deginimasis saulėje, karšta vonia, pagreitins insulino absorbciją.

Šaltis, rūkymas, insulino suleidimas į infiltratus lėtina insulino veikimą.

Nedidelis pakraujavimas injekcijos vietoje yra normalu, nes pažeidžiamos smulkios kraujagyslės dūrio metu. Jei vėliau injekcijos vietoje atsiranda kraujosrūvos, stengtis neleisti insulino į tas vietas, kol kraujosrūvos visiškai išnyks.

Jei injekcija skausminga

Jei insulino injekcija sukelia skausmą, privalote įsitikinti:

  • Ar teisinga atliekama injekcijos technika?
  • Ar nepataikėte į raumenis?
  • Ar pacientas atsipalaidavęs injekcijos metu?
  • Ar kiekvieną kartą naudojate naują adatą?
  • Ar adata nesusilenkė, nuimant apsauginį dangtelį nuo jos?
  • Ar insulinas nėra per šaltas(ar jis kambario temperatūros)?
  • Ar duriama pakankamai greitai?
  • Aptarkite adatos dydį su pacientu.

Kaip apsisaugoti nuo riebalinių pagalvėlių

Atliekant insulio injekcijas, odoje gali atsirasti minkšti, vynuogės dydžio guzeliai – riebalinės pagalvėlės (lipohipertrofijos). Jos atsiranda todėl, kad insulinas stimuliuoja riebalų augimą. Tos pačios adatos naudojimas kelis kartus, injekcijos vietos nekeitimas didina riziką atsirasti riebalų pagalvėlėm. Kai kas galvoja, jog injekuoti insuliną į šias pagalvėles yra mažiau skausminga, tačiau injekcijos į šias vietas garantuos nestabilų insulino veikimą. Insulinas gali absorbuotis lėčiau, o gliukozės kiekis kraujyje gali išlikti labai aukštas, vėliau gliukozės kiekis gali pavojingai nukristi. Norint išvengti šių problemų, patariama kiekvieną kartą naudoti naują adatą bei keisti injekcijos vietas. Tam labai gelbsti sudaryta injekcijos schema.

Šaltinis: http://nhi.no/forside/riktig-injeksjonsteknikk-ved-bruk-av-insulinpenn-34668.html